Mėnuo: balandžio 2010

Marcelijus Martinaitis. Vilniau, kaime mano…

Vilnius dabartiniams jo gyventojams daugiau nei po poros šimtų metų pagaliau vėl tampa didžiausiu ir svarbiausiu Lietuvos miestu – sostine su visomis iš to plaukiančiomis pasekmėmis: naujoviška architektūra, globalizacijos poveikiais, naujų gyventojų antplūdžiu, gatvių kamša bei tarša, pramogų ir komercijos brovimusi į ypač pažeidžiamus senuosius kvartalus, savo galias demonstruojančiu naujuoju valdžios, biznio bei kriminaliniu elitu, agresyvia prabanga, bomžais, šiukšlynais, išmaldos kaulintojais.

Skaityti toliau: Marcelijus Martinaitis. Vilniau, kaime mano…

Marcelijus Martinaitis. Namai – rojaus darželio modelis

Senojo Lietuvos kaimo sodyboje buvo kuriama, saugoma ir atkuriama visa agrarinė kultūra, apsieinanti be tolimų miestų, karalių, beveik be pinigų. Metaforiškai mąstant – ten buvo saugomi ir iš kartos į kartą su pastatais ir daiktais perduodami tos kultūros atkūrimo šifrai. Juos vis dar bandome perskaityti, dažniausiai tik iš knygų, o ne iš gyvų pavyzdžių.
Skaityti toliau: Marcelijus Martinaitis. Namai – rojaus darželio modelis

Viktorija Daujotytė. Pakartoti fleitą, prisiminti Radauską

Gyvename kartodami, pakartodami. Kartotės principas ir mitinis, ir kūrybinis, ir kasdienis. Pastebėdami pa(si)kartojimus, imame suvokti dėsnius, įsijungiame į jų ritmus. Laukiame to, kas turėtų pasikartoti. Prisimename. Prisimindami pakartojame tai, kas yra buvę. Kartojimu atnaujiname ir atsinaujiname. Kartais atrodo, kad žymių tautos žmonių sukaktys, minėjimai tėra vien formalumas, jau ir įgrisęs, nusibodęs. Bet ne, minėjimai yra ritualai, o jie nėra beprasmiai, sutvirtina, įtvirtina. Lyg ir nejučiom, bet nubyra, kas jau nebegyvybinga, atsinaujina, kas gyva. Fleita – dabar poezijoje gal dažniausiai minimas instrumentas, aukšto registro, mįslingas. Fleitos melodija. Fleitos motyvo svarba „Hamlete“.
Skaityti toliau: Viktorija Daujotytė. Pakartoti fleitą, prisiminti Radauską

Henrikui Radauskui – 100

Eilėraščio grožis ir prasmė

Kokia tauta – toks jos menas, tokia ir jos poezija. Lietuvių tautos likimas taip susiklostė, kad ji turėjo nuolat budėti ir grumtis dėl savo egzistencijos. Tai lėmė ir lietuvių poezijos pobūdį, jos raidos dinamiką. Poetui tauta buvo ir liko aukščiausioji vertybė, giliausias įkvėpimo šaltinis, pagrindinis kūrybos orientyras. Gyventi, džiaugtis, kentėti, o jeigu reikės, ir žūti drauge su savo tauta – tokia didžiųjų Lietuvos poetų ir apskritai įžymiųjų mūsų rašytojų nuostata. Kita vertus, ir apie poeto dydį buvo sprendžiama pirmiausia iš to, ką jis davė savo tautai.
Skaityti toliau: Henrikui Radauskui – 100

Marcelijus Martinaitis. „Kasdynines mūsu dūnas dūk mą šiandy“

Apmąstymai prie šiukšlių konteinerio

Nežinau, ar kam nors yra kilusi mintis tyrinėti šiuolaikinius šiukšlynus? Pagal juos būtų galima nustatyti, kokie staigūs pokyčiai įvyko žmonių gyvenime, kultūroje, papročiuose, socialiniuose santykiuose. Juk ir archeologai, tyrinėdami senųjų gyvenviečių šiukšlynus, iš ten randamų šukių, įrankių fragmentų, gyvūnų kaulų atkuria buvusių civilizacijų gyvenseną, papročius, apyvokos daiktus, kokį maistą vartojo, nustato, kokia katastrofa vienu ar kitu metu ištiko gyventojus.
Skaityti toliau: Marcelijus Martinaitis. „Kasdynines mūsu dūnas dūk mą šiandy“

Kviečiame į respublikinį seminarą – kūrybinę laboratoriją, skirtą Henriko Radausko 100-osioms gimimo metinėms

Gegužės 15 d. 10 val. Vilniaus šv. Kristoforo vidurinėje mokykloje asociacija „Lituanistų sambūris“, Švietimo ir mokslo ministerija, Vilniaus šv. Kristoforo vidurinė mokykla, Vilniaus Salomėjos Nėries, Vilniaus Žirmūnų gimnazijos, Vilniaus licėjus, Vilniaus tarptautinė mokykla, Ugdymo plėtotės centras, Mokyklų tobulinimo centras rengia respublikinį seminarą – kūrybinę laboratoriją „Henrikas Radauskas – „neprijaukinamas kaip katės“, skirtą Henriko Radausko 100-osioms gimimo metinėms paminėti.
Į seminarą – kūrybinę laboratoriją kviečiami mokytojai su vienu ar dviem 11-12 kl. mokiniais. Bus surengtos teatro pratybos, atviros pamokos, paskaitos. Norinčius dalyvauti mokytojus ir mokinius kviečiame registruotis el.p. rastine@kristoforo.vilnius.lm.lt iki gegužės 12 dienos 20 val.
Skaityti toliau: Kviečiame į respublikinį seminarą – kūrybinę laboratoriją, skirtą Henriko Radausko 100-osioms gimimo metinėms

Rolandas Maskoliūnas. Pasakų prasmė

Pasakos fantastika, bet nurengus – teisybė
 

Kiekvieno mūsų gyvenime ateina akimirka, kai susimąstome apie gyvenimo prasmę. Tai nutinka ne tik sulaukus brandaus amžiaus, bet ir vaikystėje bei paauglystėje. Pati svarbiausia ir sunkausia tėvų užduotis, jų misija – padėti savo vaikui surasti tą gyvenimo prasmę. Vaikas augdamas vis geriau supranta save, susipažįsta su pasauliu ir su kitais žmonėmis. Jis taip pat turi patikėti, kad ateityje atliks kažką prasminga. Taip, veikiant tėvams ir kultūrinei aplinkai, formuojasi būsimojo žmogaus ir visuomenės nario asmenybė. Įrodyta, kad geriausias tokio ugdymo pagalbininkas yra literatūra, o ypač pasakos. Todėl šia kūrybos forma domisi daugelio šalių mokslininkai, tarp kurių yra ir lietuvių. Pasakas rinko tautos patriarchas Jonas Basanavičius, jas kūrė poetas Oskaras Milašius, rašytojas Kazys Boruta ir daug kitų.
Skaityti toliau: Rolandas Maskoliūnas. Pasakų prasmė