Birželio 22 d. Vilniaus pedagoginio universiteto Lituanistikos fakultete jau aštuntą kartą buvo įteikta Antano Vaičiulaičio literatūrinė premija. Šiemet laureatu tapo prozininkas ir vertėjas Vidas Morkūnas už novelę „Mirtis“. Rašytoją sveikino į literatūrinę popietę susirinkę garbūs svečiai, jam buvo skirtas Vilniaus pedagoginio universiteto kanklininkų ansamblio narės atliktas Petro Švedo kūrinys „Pievų taku“.
Skaityti toliau: Antano Vaičiulaičio literatūrinė premija įteikta Vidui Morkūnui
Mėnuo: birželio 2010
Viktorija Šeina. Henrikas Radauskas – miesto teatro svečias
Šiemet minime poeto Henriko Radausko 100-ąsias gimimo metines.
Skaitytojams siūlome literatūrologės Viktorijos Šeinos straipsnį „Henrikas Radauskas – miesto teatro svečias“.
Skaityti toliau: Viktorija Šeina. Henrikas Radauskas – miesto teatro svečias
Evalda Jakaitienė: “Vertybių perkainojimo laikotarpiu reikia pusiausvyros”
Kai kalba pasisuka apie tai, kas vertinga žmogui, visada tikiesi išgirsti, kad šeima, namai, tėvynė, pagarba, dvasingumas, nekaltybė ir pan. vis dar yra vertybės, o tai išgirdęs nusiramini. Todėl iš pažiūros visai ramus pokalbis su Vilniaus universiteto profesore Evalda Jakaitiene truputėlį pribloškė. Nesumeluotu tikrumu ir drąsiu žvilgsniu į realybę. Skaityti toliau: Evalda Jakaitienė: “Vertybių perkainojimo laikotarpiu reikia pusiausvyros”
Rita Miliūnaitė. „Kokie būsim mes patys, tokia bus ir lietuvių kalba“ (I-II)
Kai kurie lietuvių kalbos klausimai pastaruoju metu sukėlė tikrą emocijų audrą tiek žiniasklaidoje, tiek visuomenėje. Kalbos gynėjai ir priešininkai aktyviai diskutuoja, ginčijasi, netgi plūstasi, mėgindami įrodyti tiesą, rasti atsakymą į, rodosi, amžiną klausimą: kiek lietuvių kalba gali pasiduoti išoriniams poveikiams, kad neprarastų savitumo? Kokia šiandien tarmių padėtis, ar mūsų vaikai dar gerbia lietuvių kalbą, jei jų galvose ir kasdieniame gyvenime įsišaknija anglų kalba? Koks yra „šveplų“ trumpųjų žinučių fenomenas?
Į šias kalbos problemas galima pažvelgti kalbos vartotojo ir kalbininko žvilgsniu. Todėl mintimis apie lietuvių kalbos padėtį dalijasi dr. Rita Miliūnaitė, Lietuvių kalbos instituto Kalbos kultūros skyriaus vyriausioji mokslo darbuotoja.
Skaityti toliau: Rita Miliūnaitė. „Kokie būsim mes patys, tokia bus ir lietuvių kalba“ (I-II)
Rita Miliūnaitė. Interneto komentuotojų nuostatos dėl lietuvių kalbos priežiūros
Pastaraisiais metais lietuviškajame internete kaip niekad gausu diskusijų įvairiais kalbos klausimais. Dažniausia priežastis joms kilti ar jas sukelti – interneto portaluose skelbiami straipsniai arba interviu (kai kada perkeliami iš spausdintinės ar sakytinės žiniasklaidos) ir juos lydintys skaitytojų komentarai. Straipsniai paprastai atspindi kalbos politikos ir vartosenos aktualijas, o kartais koks ne kalbos specialistas išdėsto požiūrį į jam rūpimus kalbos dalykus ir paties patirtus kalbos vartojimo sunkumus.
Skaityti toliau: Rita Miliūnaitė. Interneto komentuotojų nuostatos dėl lietuvių kalbos priežiūros
Kalbos kaita: žodis „žydras“ reiškia ne tik spalvą
Rengiamame Bendrinės lietuvių kalbos žodyne žodis „žydras“ turės dvi reikšmes – juo bus nusakoma ne tik šviesiai mėlyna spalva, bet ir apibūdinamas homoseksualus asmuo. Pasak Lietuvių kalbos instituto mokslininkės, šio žodyno vyriausiosios redaktorės dr. Danutės Liutkevičienės, tai pavyzdys, kaip laikui bėgant keičiasi žodžių reikšmės. Kitas pavyzdys – žodis „gaidys“, vis rečiau naudojamas naminiam paukščiui apibūdinti ir įsitvirtinęs kaip kalėjimo žargonas. Kaip gimsta ir miršta žodžiai, atsiranda jų naujos reikšmės DELFI kalbėjosi su D. Liutkevičiene. Skaityti toliau: Kalbos kaita: žodis „žydras“ reiškia ne tik spalvą
Seminaras – kūrybinė laboratorija „Henrikas Radauskas – „neprijaukinamas kaip katės“
Vilniaus šv. Kristoforo gimnazijoje įvyko Henriko Radausko šimtųjų gimimo metinių minėjimas. Jame dalyvavo mokytojų ir mokinių iš įvairių Lietuvos miestų ir miestelių.
Skaityti toliau: Seminaras – kūrybinė laboratorija „Henrikas Radauskas – „neprijaukinamas kaip katės“
Leonas Gudaitis. Uždusinti žodžiai: Sovietinė cenzūra pokario Lietuvoje
Antrosios sovietų okupacijos pradžioje Lietuvoje viešai veikė kelių pavidalų spaudos cenzūra: Glavlitas – Vyriausioji literatūros ir leidyklų reikalų valdyba (vėliau pervardyta Vyriausiąja valstybinių paslapčių spaudoje saugojimo valdyba), Obllitas (ar Oblitas) Kaune 1950–1953 metais ir Gorlitas (pirmieji skiemenys žymėjo sritį ir miestą rusų kalba) ten pat, Klaipėdos ir Šiaulių skyriai, slaptai – karo cenzūra, specialus tarnybinio pašto skyrius. Sovietinių respublikų Glavlitai buvo sąjunginio Glavlito padaliniai. Šios instancijos varžė kone visas viešojo kultūrinio gyvenimo sritis: kontroliavo spaudą, radijo laidas, teatro spektaklius, kino filmus, muziejų ir parodų ekspozicijas, tikrino naudojimąsi užsienio leidiniais, skaitė laiškus ir t. t.
Skaityti toliau: Leonas Gudaitis. Uždusinti žodžiai: Sovietinė cenzūra pokario Lietuvoje