Daiva Sinkevičiūtė. Kokios yra mūsų pavardės?

Pavardė yra oficialus asmenvardis, rodantis priklausomybę šeimai. Asmenvardis pavarde tampa tada kai jį paveldi dvi ir daugiau tos pačios šeimos narių kartos. Įprastai lietuvis turi vardą (kartais daugiau vardų) ir po jo dokumentuose rašomą pavardę (ar pavardes). Tie, kurie domisi lietuvių pavardėmis, jas gali atrasti „Lietuvių pavardžių žodyne“, išleistame devintajame dešimtmetyje. Tačiau mokslo darbų, skirtų pavardžių raidai, kilmei ar darybai aptarti, Lietuvoje nėra daug: daugiausia vardyno tyrėjai yra skyrę dėmesio XVI-XVIII amžiaus dokumentų asmenvardžiams, iš kurių atsirado mūsų pavardės.
Skaityti toliau: Daiva Sinkevičiūtė. Kokios yra mūsų pavardės?

Neringa Klišienė. Henrikas Radauskas: žaidimo apologija

Henriko Radausko poezija, siekianti parnasietiškų formų tobulumo, skelbianti olimpietišką nesuinteresuotumą, neretai jo bendralaikiams sukeldavo įspūdį, jog tai tik mėginimas paversti kūrybą tegu ir grakščiai dėliojamu, bet vis dėlto žodžių žaidimu (1). Išties vietoj subjektyvių proveržių būties refleksijos link (Alfonsas Nyka-Niliūnas) ar efemerinės vizijos motyvų (Jonas Aistis) H. Radausko poezijoje nuskamba ryto juokas perlamutro akim, Otelo ir Dezdemonos įvaizdžiais blaškosi beprotiškas audros šėlsmas, eilėraščio subjekto jausenos taip įsupamos į pasaulio daiktų ar reiškinių sąveiką, kad yra sunkiai beatpažįstamos.
Skaityti toliau: Neringa Klišienė. Henrikas Radauskas: žaidimo apologija

Eugenija Ulčinaitė. Žalgirio mūšio atspindžiai XV–XVI a. literatūroje

Šiemet minime Žalgirio mūšio 600-ąsias metines. Straipsnyje neketiname pateikti šiam reikšmingam įvykiui skirtų mokslinių tyrinėjimų apžvalgos, gal tik priminsime, kad 1990 m. liepos 15 d. pirmą kartą Nepriklausomoje Lietuvoje buvo iškilmingai paminėtos Žalgirio mūšio 580-osios metinės. Ta proga Lietuvos istorijos draugija ir Lietuvos istorijos institutas bei Klaipėdos universitetas surengė tarptautinę konferenciją „Žalgirio laikų Lietuva ir jos kaimynai“, kurioje dalyvavo lietuvių, lenkų, vokiečių, švedų mokslininkai. Konferencijos medžiaga buvo publikuota (1).
Skaityti toliau: Eugenija Ulčinaitė. Žalgirio mūšio atspindžiai XV–XVI a. literatūroje