Pavardė yra oficialus asmenvardis, rodantis priklausomybę šeimai. Asmenvardis pavarde tampa tada kai jį paveldi dvi ir daugiau tos pačios šeimos narių kartos. Įprastai lietuvis turi vardą (kartais daugiau vardų) ir po jo dokumentuose rašomą pavardę (ar pavardes). Tie, kurie domisi lietuvių pavardėmis, jas gali atrasti „Lietuvių pavardžių žodyne“, išleistame devintajame dešimtmetyje. Tačiau mokslo darbų, skirtų pavardžių raidai, kilmei ar darybai aptarti, Lietuvoje nėra daug: daugiausia vardyno tyrėjai yra skyrę dėmesio XVI-XVIII amžiaus dokumentų asmenvardžiams, iš kurių atsirado mūsų pavardės.
Skaityti toliau: Daiva Sinkevičiūtė. Kokios yra mūsų pavardės?
Mėnuo: liepos 2010
Vidas Morkūnas. Įsipareigoti žodžiui. Laureato žodis Antano Vaičiulaičio premijos įteikimo iškilmėse
Iš mamos pasakojimų apie jaunystės potyrius atmintyje man bene giliausiai įstrigęs štai toks nutikimas. Smagiai sau čiauškėdamos ėjusios jos, kelios merginos, palauke. Nerūpestingą šneką ūmai pertraukė už nugarų suskardenęs dviračio skambutis – suprask, gal praleistumėte? Na, ir kaip manote, kas buvo tas dviratininkas? Ogi velnias! Skriejęs jis oru, ratais nesiekdamas žemės, žinoma, nerūpestingai švilpavęs ir už vairo ragų nesilaikęs – mat rodęs apstulbusioms merginoms dvi špygas. Buvusi dusni vasaros diena.
Skaityti toliau: Vidas Morkūnas. Įsipareigoti žodžiui. Laureato žodis Antano Vaičiulaičio premijos įteikimo iškilmėse
Netektis. Albertas Rosinas (1938 02 07–2010 07 23)
Eidamas 73 metus penktadienį mirė garsus lietuvių kalbininkas, baltistas, filologijos mokslų daktaras Albertas Rosinas. Profesorius A. Rosinas bus pašarvotas Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčioje. Skaityti toliau: Netektis. Albertas Rosinas (1938 02 07–2010 07 23)
Šatrijos Ragana: tvirta, unikali, nepamirštama
Girdėta frazė: gyvenimas po gyvenimo. Įdomu, ką turi palikti žmogus, kad jį prisimintų kelios, o gal net keliolika kartų? Knygas? Paveikslus? Kitus meno ir mokslo kūrinius? Gerą vardą? Gerus darbus?
Skaityti toliau: Šatrijos Ragana: tvirta, unikali, nepamirštama
Neringa Klišienė. Henrikas Radauskas: žaidimo apologija
Henriko Radausko poezija, siekianti parnasietiškų formų tobulumo, skelbianti olimpietišką nesuinteresuotumą, neretai jo bendralaikiams sukeldavo įspūdį, jog tai tik mėginimas paversti kūrybą tegu ir grakščiai dėliojamu, bet vis dėlto žodžių žaidimu (1). Išties vietoj subjektyvių proveržių būties refleksijos link (Alfonsas Nyka-Niliūnas) ar efemerinės vizijos motyvų (Jonas Aistis) H. Radausko poezijoje nuskamba ryto juokas perlamutro akim, Otelo ir Dezdemonos įvaizdžiais blaškosi beprotiškas audros šėlsmas, eilėraščio subjekto jausenos taip įsupamos į pasaulio daiktų ar reiškinių sąveiką, kad yra sunkiai beatpažįstamos.
Skaityti toliau: Neringa Klišienė. Henrikas Radauskas: žaidimo apologija
Eugenija Ulčinaitė. Žalgirio mūšio atspindžiai XV–XVI a. literatūroje
Šiemet minime Žalgirio mūšio 600-ąsias metines. Straipsnyje neketiname pateikti šiam reikšmingam įvykiui skirtų mokslinių tyrinėjimų apžvalgos, gal tik priminsime, kad 1990 m. liepos 15 d. pirmą kartą Nepriklausomoje Lietuvoje buvo iškilmingai paminėtos Žalgirio mūšio 580-osios metinės. Ta proga Lietuvos istorijos draugija ir Lietuvos istorijos institutas bei Klaipėdos universitetas surengė tarptautinę konferenciją „Žalgirio laikų Lietuva ir jos kaimynai“, kurioje dalyvavo lietuvių, lenkų, vokiečių, švedų mokslininkai. Konferencijos medžiaga buvo publikuota (1).
Skaityti toliau: Eugenija Ulčinaitė. Žalgirio mūšio atspindžiai XV–XVI a. literatūroje