Šiandien nebepakanka vien kalbėti apie mūsų tradicinės kultūros vertę ir savitumą. Apibendrintai kalbant, vertingiausia jos dalis – senasis folkloras, papročiai bei tikėjimai – dabar daug kam, ypač jaunimui, tėra tik pasenusi, prie dabartinio laiko nebeprisiderinanti kultūros forma. Kaip jie patys pasakytų – visa tai svarbu buvo seneliams ir proseneliams, bet tikrai nebeaktualu mums – šiuolaikinei, į modernias vakarietiškas nuostatas besidairančiai dabartinei jaunajai kartai.
Skaityti toliau: Bronė Stundžienė. Tradicinės kultūros akiračiai šiandien
Mėnuo: rugsėjo 2010
Tapusi azartiška lietuve
Prof. Violetą Kelertienę kalbina Astrida Petraitytė
Užsienio lietuviams teikiamą mokslo permiją už tarptautinio lygio pasiekimus ir bendradarbiavimą su Lietuva šiemet pelnė keturi mokslininkai. Ypač džiugu greta tiksliųjų mokslų atstovų (informacijos specialisto Algirdo Avižienio, chemiko Viktoro Algirdo Sniečkaus, biologės Irutės Meškienės) sveikinti plunksnos draugijai gerai pažįstamą literatūrologę prof. Violetą Kelertienę. Ilgus metus vadovavusi Ilinojaus universiteto (Čikaga) Lituanistikos katedrai, ji dabar profesoriauja Viskonsino universiteto Skandinavistikos departamente. Profesorė reiškiasi ir kaip mokslininkė (kelių knygų, gausybės straipsnių autorė), ir kaip lituanistinės veiklos organizatorė, vadovė.
Skaityti toliau: Tapusi azartiška lietuve
Merab Mamardašvili. Psichologinė kelio topologija
Gruzinų filosofas Merabas Mamardašvilis (1930–1990), vienas Maskvos logikos ratelio įkūrėjų (1952), bemaž nepaliko rašytinių veikalų. Jam, „sokratiškosios“ tradicijos tęsėjui, filosofuoti reiškė „mąstyti balsiai“. M. Mamardašvilis skaitė daugybę paskaitų įvairiuose buvusios Sovietų Sąjungos ir užsienio šalių universitetuose. Išliko daugelio šių paskaitų įrašai, iššifruoti ir paskelbti po filosofo mirties. 1984 m. Tbilisio universitete M. Mamardašvilis skaitė paskaitų kursą apie M. Proustą. 1997 m. šių paskaitų tekstai išleisti knyga „Psichologinė kelio topologija“. Siūlome vieną paskaitą. Skaityti toliau: Merab Mamardašvili. Psichologinė kelio topologija
Dainora Pociūtė. Nuo maišto iki melancholijos
1543 m. Andrea Vesalijus (1514–1564), Abraomo Kulviečio bendraamžis, publikavo savo revoliucinį medicinos veikalą „Septynios knygos apie žmogaus kūno sandarą“ („De humani corporis fabrica libri septem“), kuriame žmogaus kūno anatomija pirmą kartą Vakarų medicinos istorijoje buvo analizuojama remiantis tikrais žmogaus kūno pavyzdžiais ir disekcijomis, o ne nuo antikos įprastomis žmogaus ir gyvūnų organizmų analogijomis.
Skaityti toliau: Dainora Pociūtė. Nuo maišto iki melancholijos
Valdemaras Kukulas. Nuo šiol mokysimės tylėti
Iš pirmo žvilgsnio viskas atrodo logiška: vidurinės ir pagrindinės mokyklos kasmet vis daugiau ir daugiau išleidžia beraščių (bent jau gimtosios kalbos mokėjimo – taigi tiesiogine prasme), ir raštingesni darbdaviai nuolat paliudija, kad net pareiškimą, prašantį priimti į darbą, jau retas parašo be gramatinių klaidų. Skaityti toliau: Valdemaras Kukulas. Nuo šiol mokysimės tylėti
Zigmas Zinkevičius. Lietuviškos ir nelietuviškos pavardės
Dažnai girdime sakant: ši pavardė yra lietuviška, o ana – nelietuviška. Kai kas mūsų pavardes net skirsto (griežtai!) į lietuviškas ir nelietuviškas, skolintas. Ar taip gerai daroma? Pasiaiškinkime, kas gi toji nelietuviška pavardė ir ar įmanoma besąlygiškai pavardes skirstyti į savas ir nelietuviškas. Teisingai visa tai galėsime suprasti tik išsiaiškinę lietuvių pavardžių istoriją. Kaip atsirado tos vadinamosios nelietuviškos pavardės: ar jos iš tikrųjų yra pasiskolintos iš kitų tautų ar jos tokios pasidarė čia pat, Lietuvoje? Kaip yra iš tikrųjų?
Skaityti toliau: Zigmas Zinkevičius. Lietuviškos ir nelietuviškos pavardės