Mėnuo: spalio 2010

Aras Lukšas. Naivumo kaina (Vincas Krėvė)

Šią savaitę, spalio 19 dieną, sukako 128 metai, kai gimė Vincas Krėvė-Mickevičius – rašytojas, dramaturgas, ilgametis Kauno universiteto profesorius. Likimas šiam didžiam žmogui lėmė ir kitokį vaidmenį – tapti pirmuoju jau sovietų okupuotos, nors formaliai dar nepriklausomos, Lietuvos liaudies Vyriausybės vadovu.

Skaityti toliau: Aras Lukšas. Naivumo kaina (Vincas Krėvė)

Alma Lapinskienė. Trijų Vilniaus okupacijų liudijimas

  Rapolo Mackonio dienoraščiai

Šiuolaikinė visuomenė, pavargusi nuo gyvenimo tempo, naujųjų technologijų, virtualios tikrovės, fikcijų, susvetimėjimo, vis labiau atsigręžia į autobiografinio žanro knygas: prisiminimus, laiškus, dienoraščius. Šio žanro naratyvas žada susitikimą su tikru gyvenimu, tikru įvykiu, tikru, nepramanytu žmogumi. Bene gryniausia autentika yra dienoraštis – ne tik tiesioginis jame užfiksuotų įvykių liudijimas, savotiškas dokumentas, bet ir patikimiausias pasakotojo sielos, pasaulėjautos, minčių atspindys. O tikri dalykai – nuoširdumas ir dokumentiškumas – vertingi visada.
Skaityti toliau: Alma Lapinskienė. Trijų Vilniaus okupacijų liudijimas

Zygmuntas Baumanas: „Pakelti visą žmoniją iki europinio gyvenimo lygio prireiktų penkių tokių planetų kaip mūsų“

Praėjusią savaitę Lietuvoje lankėsi ir dvi viešas paskaitas skaitė žymus lenkų kilmės sociologas ir filosofas Zygmuntas Baumanas. „Vienas didžiausių mūsų laikų mąstytojų“, kaip profesorių pristatė jį pasikvietęs Leonidas Donskis. 85-ąjį gimtadienį greitai švęsiantis Z.Baumanas Vilniuje skaitė paskaitą „Mes patys kaip vartojimo objektai“.
Skaityti toliau: Zygmuntas Baumanas: „Pakelti visą žmoniją iki europinio gyvenimo lygio prireiktų penkių tokių planetų kaip mūsų“

Josifas Brodskis: „Mano priešas – vulgarumas“

1980 m. vasario–gegužės mėnesiais Valentina Polunina Mičigano universitete rašė daktaro disertaciją apie Josifo Brodskio tropus, įrašinėjo jo paskaitas ir pokalbius. Šis V. Poluninos ir J. Brodskio pokalbis spaudoje pirmąkart buvo paviešintas 2009-ųjų spalį.
Nobelio literatūros premijos laureatas J. Brodskis (1940–1996) 1972-aisiais emigravo iš TSRS į JAV, kur iki gyvenimo pabaigos įvairiuose universitetuose dėstė rusų literatūrą. Šiemet poetui gegužės mėnesį būtų sukakę septyniasdešimt metų.
Skaityti toliau: Josifas Brodskis: „Mano priešas – vulgarumas“

Aušra Martišiūtė. Vytautas Kavolis kaip iššūkis konformistinei intelektualo laikysenai

Vytautas Kavolis – vienas iškiliausių XX a. lietuvių intelektualų, gali būti gretinamas su pasaulyje žinomais mokslininkais Algirdu Juliumi Greimu, Marija Gimbutiene. V. Kavolio išskirtinumą tarp pasaulyje garsių lietuvių mokslininkų lemia itin glaudus jo akademinės ir visuomeninės veiklos, minties ir veiksmo ryšys, pastangos ne tik konceptualiai apibrėžti visuomenę bei kultūrą, bet ir jas koreguoti. Moralinį įsipareigojimą Lietuvai V. Kavolis vykdė aktyviai dalyvaudamas lietuvių visuomenėje ir kultūroje, tai darė nesiekdamas nei populiarumo, nei kompromisų reikalaujančio visuotinio pripažinimo. Rugsėjo 8 dieną Vytautui Kavoliui (1930–1996) būtų sukakę 75-eri. Visu gyvenimu ir veikla V. Kavolis įkūnija kritiško, polilogą esmine kultūros vertybe pripažįstančio intelektualo laikyseną. Tokios laikysenos svarbą liudija detaliai aprašyti revizionistinės asmenybės bruožai ir revizionistų etinė orientacija (kritikos imperatyvas dominavo ir „Santaros–Šviesos“ šūkyje: „Pasaulio revizionistai, vienykitės, jūs neturite ko prarasti, išskyrus savo ortodoksiją!“). V. Kavolis nuosekliai motyvuoja svarbų etinį kriterijų – „kritiką iš vidaus“.
Skaityti toliau: Aušra Martišiūtė. Vytautas Kavolis kaip iššūkis konformistinei intelektualo laikysenai

Jonas Jablonskis ir bendrinės lietuvių kalbos šimtmetis

Žymiausio lietuvių kalbos normintojo Jono Jablonskio (1860–1930) vardu pavadinta mokslinė konferencija pirmą kartą surengta 1993 m. Lietuvių kalbos instituto (www.lki.lt) Kalbos kultūros skyriaus ir Vilniaus universiteto Lietuvių kalbos katedros pastangomis. Nuo tada konferencijos tapo tradicinės ir vyksta kas rudenį (iki 2003 m. Vilniaus universitete, išskyrus ketvirtąją, kuri surengta Marijampolėje, o nuo 2003 m. – pakaitomis Lietuvių kalbos institute arba Vilniaus universitete). 2005, 2009 ir 2010 metais konferencija buvo tarptautinė. 2011 m. konferencija nebuvo surengta, o įkūrus institute Bendrinės kalbos skyrių, 2012 m. vėl atnaujinta.
Skaityti toliau: Jonas Jablonskis ir bendrinės lietuvių kalbos šimtmetis