Profesorė Vanda Zaborskaitė (1922-2010). Literatūrologė, mokslo akademijos narė, eilėraščio meno suvokimo pamatų kūrėja. Pasakoja „Dialogo“ vyriausioji redaktorė Elena Tervidytė.
Profesorė Vanda Zaborskaitė (šeima)
Profesorė Vanda Zaborskaitė (bičiuliai)
Gruodžio 27 d., pirmadienį, eidama 89-uosius metus, mirė literatūrologė, profesorė, Bernardinai.lt bendradarbė Vanda Zaborskaitė.
Vanda Zaborskaitė gimė 1922 m. gruodžio 24 d. Vaškuose ( Pasvalio r.). 1946 m. baigė Vilniaus universitetą ir nuo 1950 m. dėstė Lietuvių literatūros katedroje. 1961 m. atleista iš pareigų ir pašalinta iš universiteto už neatitikimą marksistinei ideologijai. 1962-1971 m. prisiglaudė Istorijos institute. Nuo 1971 m. – Vilniaus pedagoginio instituto profesorė.
Skaityti toliau: Netektis. Profesorė Vanda Zaborskaitė
Gruodžio 14 d. Nacionalinėje dailės galerijoje vyko Nepriklausomybės atkūrimo dvidešimtmečiui skirta lituanistų konferencija „Lituanistika atkurtoje valstybėje: tapatybę keičiantys atradimai“. Viena iš renginio dalyvių buvo profesorė, humanitarinių mokslų daktarė Dalia Dilytė, kurios pranešimą ir siūlome.
Jame, pasak teksto autorės, pateikiamas bandymas perskaityti Kristijoną Donelaitį kitaip.
Skaityti toliau: Dalia Dilytė. Kristijonas Donelaitis – pasaulio literatūros klasikas
Grožinė literatūra – žodžio menas, o kalbotyrą galėtume vadinti žodžio mokslu. Tad literatą ir kalbininką sieja bendras objektas – žodis, kitaip sakant, kalba. Tačiau kam ne kam rodosi, kad kalbos mokslas ir literatūra nesuderinami dalykai. Gyvenimas vis dėlto neigia tokią kategorišką atskirybę: net lietuvių pavyzdžiai rodo, jog ne vienas kalbininkas yra įžengęs į grožinės literatūros lauką.
Skaityti toliau: Arnoldas Piročkinas. Jonas Jablonskis ir lietuvių literatūra
Vilniaus licėjaus moksleivė Unė Kaunaitė savo straipsnyje „Vaikas suaugusiųjų pasaulyje“ aptaria du kūrinius – Vytautės Žilinskaitės „Kelionę į Tandadriką“ ir Januszo Korczako „Karalių Motiejuką Pirmąjį“.
Skaityti toliau: Unė Kaunaitė. Vaikas suaugusiųjų pasaulyje
Asociacijos „Lituanistų sambūris“ rengtoje konferencijoje Lietuvos lituanistų konferencijoje „Lituanistika mokykloje: ką keisti, ką išsaugoti?“, dr. Ritos Miliūnaitės skaitytas pranešimas buvo dar 2008 m. rašyto straipsnio tąsa.
Skaityti toliau: Rita Miliūnaitė. Lietuvių kalbos mokymas: ko reikia šiuolaikiniam žmogui?
Lituanistai aptarė svarbiausius klausimus
2010 m. gruodžio 3-4 d. Vilniaus universitete vykusioje konferencijoje „Lituanistika mokykloje: ką keisti, ką išsaugoti?“ Seimo, Švietimo ministerijos atstovai, mokslininkai, lietuvių kalbos mokytojai diskutavo svarbiausiais lituanistinio ugdymo mokykloje klausimais.
Švietimo ir mokslo viceministras Vaidas Bacys konferencijoje sakė, kad, aptariant lietuvių kalbos mokykloje kaitą, reikia sutarti dėl esminių tikslų ir svarstyti, ar pasirinkti teisingi keliai juos įgyvendinti. „Mokykla augina tautą, todėl ypatingai atsakingai reikia formuoti ugdymo turinį, atsižvelgti į tai, ko iš mūsų reikalauja dabartis, – sakė viceministras. — Reikia siekti, kad rastųsi savarankiško mąstymo kultūra, kad į mokyklą grįžtų savikūros procesas“.
Pasak viceministro, atnaujinama lietuvių kalbos vidurinio ugdymo bendroji programa sustiprins mokinio, mokytojo, mokyklos savivertę, savigarbą ir identitetą.
Konferencijos dalyviai dvi dienas diskutavo apie vertybinį ugdymą mokykloje, lietuvių kalbos programą, egzaminą, „Lituanistų sambūrio“ veiklą, svarbiausius 2010-2013 metų darbus.
Skaityti toliau: Lietuvos lituanistų konferencija „Lituanistika mokykloje: ką keisti, ką išsaugoti?“
Rašytojai daugiausia būna susiję su trimis dalykais: leidyklomis, knygynais ir bibliotekomis. Nuo šių įstaigų priklauso jų populiarumas, taip pat galimybė pragyventi. Kartais jos visos trys veikia sutartinai, sukurdamos populiaraus rašytojo įvaizdį, arba išsiunčia jį į amžinąją užmarštį. Sovietmečiu dar buvo ketvirta instancija, viską lemianti cenzūra. Beje, šiandien cenzoriaus paskirtį atlieka pinigai, apie ką šiame straipsnyje rengiuosi parašyti.
Skaityti toliau: Marcelijus Martinaitis. Gulk atgal į žemę, Kristijonai
Ar teko kada pagalvoti, kad mūsų pramintomis pagrindinėmis Kauno gatvėmis ir šviesiais universiteto koridoriais kadaise vaikščiojo ne tik garsiausi tarpukario intelektualai, bet ir ekscentriškasis profesorius Balys Sruoga?
Skaityti toliau: Rūta Narmontaitė. Dryžuotasis VDU milžinas – Balys Sruoga