Gintaras Beresnevičius. Dainavimas atsistojus

Su lietuvių dainavimais labai gražu. Tokie gražūs dainuojantys lietuviai, išsižioję jie, dantys balti, nublizginti nuo lašinių; akys mėlynos saulės spalvos, nes saulė lietuviui prisimerkus atrodo mėlyna, na gal kiek žalsvoko atspalvio. Todėl jis ją ir įsipaišė į tautinę vėliavą, viršūnėlėje, kad neužmirštų, kaip ji atrodo prisimerkus dainuojant, prisimerkus, kaip prisimerkia vištos ir gaidžiai, rytą skelbiantys; kaip Saulė matosi krintanti pro lapiją, ji geltonai žalsva ta Saulė, ir prisimerkus dainuojant irgi spalvos pasidaro tautinės, aukštas natas traukiant – šviesieji vaivorykštės tonai, žemas, akis ir burną su dantimis aštriais žemyn lenkiant, akys įžiūri žalią raudonį nuo kompiuterio sausros paraudusios ar raudono kapiliaro įtrūkusio spalvą traukiant sunkią didelę natą.
Skaityti toliau: Gintaras Beresnevičius. Dainavimas atsistojus

Antanas Andrijauskas. Sigito Gedos potencialas, kūrybos procesas ir meninės išraiškos priemonės

Šiame straipsnyje iš Lietuvos kultūros tyrimų instituto spaudai rengiamos knygos „Sigitas Geda: pasaulinės kultūros lietuvinimas“ žymaus poeto, tragiškos egzistencinės pasaulėjautos adepto Sigito Gedos asmenybė ir specifiniai kūrybinės veiklos ypatumai tyrinėjami meninės kūrybos procesų psichologijos požiūriu. Tai neįprasto likimo, klajonių Visatos platybėse, gaivališkos prigimties nuolatos besiblaškantis poetas, kurio kūrybiniame kelyje buvo daug svaigių pakilimų, gilių duburių ir nusivylimų.
Skaityti toliau: Antanas Andrijauskas. Sigito Gedos potencialas, kūrybos procesas ir meninės išraiškos priemonės

Darius Kuolys. Buvo laisva. In memoriam Vanda Zaborskaitė

Buvome juk Nepriklausomos Lietuvos vaikai: taigi subrandinti aukštų idealų, mokyti ištikimybės tiesai, tėvynei ir laisvei, gyvenę didžiaisiais tautos rūpesčiais, nelinkę susitaikyti su prievarta ir melu. Taip apie savąją kartą yra kalbėjusi profesorė Vanda Zaborskaitė. Stipriausieji tos – lietuviškų mokyklų išaugintos, nacių ir sovietų okupacijų blaškytos, tremtos, žudytos, laužytos – kartos žmonės liko nepalūžę, neparklupę. Tokie ir išeina: Vytautas Mačernis, Bronius Krivickas, Mamertas Indriliūnas, Vincentas Sladkevičius, Kazimieras Vasiliauskas… Dabar ir Vanda Zaborskaitė.

Skaityti toliau: Darius Kuolys. Buvo laisva. In memoriam Vanda Zaborskaitė

Arvydas Vidžiūnas. Jablonskio stebuklai

Didžiojo J. Jablonskio 150-metis (jį minėjome 2010 gruodžio 30-ąją) yra graži proga prisiminti, o nežinantiems – pasakyti, kad, pakylėtai kalbant, nau­jų­jų lai­kų Lie­tu­vos vals­ty­bė yra sukurta ant gimtosios lietuvių kalbos, ant jos gra­ma­ti­kos, ant istorijos pamatų ir suneš­ta ant knyg­ne­šių pe­čių. Visi Sūduvos ir Zanavykų žmonės gali dar sykį oriai papūsti krūtinę: ne Vilniaus, Kauno ar Šiaulių, o Griškabūdžio, Sintautų, Rygiškių ir jų kaimynų tarmė buvo paklota į bendrinės – valstybės teisėje, kultūroje, mokyklose, knygose, laikraščiuose ir kitose srityse vartojamos – kalbos pamatus.
Skaityti toliau: Arvydas Vidžiūnas. Jablonskio stebuklai