I
Daugelį mūsų nuo vaikystės lydėjo ir tebelydi paprasti, žavūs Kosto Kubilinsko eilėraščiai.
Sovietmečiu niekas per daug nesiaiškino, ką kuris iš rašytojų veikė pokario metu, – skaitėme K.Kubilinsko poeziją, mokėmės atmintinai.
Skaityti toliau: Vytautas V. Landsbergis. Kubilinskas ir mes
Ką sako žodis? Nesunku paaiškinti, ką reiškia vienas ar kitas žodis, kokia jo vartojimo aplinka. Bet kaip apibrėžti žodį teoriškai? Juk žodžiai tokie įvairūs, skirtingos jų funkcijos kalboje, santykiai su tikrove ir žmogum. Dauguma žodžių pavadina tikrovės daiktus ar reiškinius, kiti ne tiek įvardija, kiek išreiškia žmogaus požiūrį į veiksmus, ypatybes. Be to, labai įvairūs žodžių tarpusavio santykiai, jie parodo žodžių reikšmės galimybes. Kalba yra savita garsinių ženklų sistema, o žodis – tos sistemos elementas, taigi bendrais bruožais žodį galėtume taip nusakyti: tai garsinės kalbos elementas, turintis savo formą, kuria išreiškiamas tam tikras turinys (Evalda Jakaitienė. Lietuvių kalbos leksikologija, 1980, p. 10).
Skaityti toliau: Antanas Balašaitis. Rūpestis dėl žodžio ateities
Puikiai rašyti – talentas, išmanyti kalbos naujoves, ugdyti kalbos jausmą – siekiamybė, o tinkamai sutvarkytas tekstas – tarsi meno kūrinys, kurį kalbos redaktorius augina ir puoselėja. Tiesa, šiandien kalbos redaktoriai neretai genami ir skubinami leidybos tempo, kitų objektyvių ar subjektyvių priežasčių, todėl dailinti tekstą laiko nelieka – tik mechaniškai pataisyti tas klaidas, kurios aiškiai peržengia kalbos normas. Ar tuomet meno ir pagarbos darbui nebelieka?
Apie kalbos redaktoriaus darbą, jo subtilybes mintimis dalijasi žurnalo „Gimtoji kalba“ vyriausioji redaktorė Rita Urnėžiūtė.
Skaityti toliau: Rita Urnėžiūtė. „Yra redaktorių, kurių pavardė knygos metrikoje – tarsi kokybės ženklas“
Šiandien universitetas anaiptol nebėra atsidėjimo mokslui, nuodugnaus pažinimo, kūrybinės laisvės ar gilios kontempliacijos buveinė. Universitetas, būdamas „aukštojo mokslo“ sistemos dalis, pirmiausia suvokiamas kaip vadinamosios „mokslinės produkcijos“, „aukštos kompetencijos“ specialistų ar „pažangių inovacijų ir technologijų“ gamykla, orientuota vien į praktinę naudą nešančią mokslo veiklą. Svarbiausiu šios veiklos matu yra tapusi jos „pridėtinė vertė“.
Skaityti toliau: Michael Oakeshott. Universiteto idėja
Gabrielė Petkevičaitė-Bitė buvo iš prigimties ligota, silpnos sveikatos – bet pasiaukojimas lietuvybės idėjai padėjo jai įveikti ir savo negalią, ir kitokias kliūtis.
“Ji nudirbo daugiau negu visos kitos…” – taip Gabrielės Petkevičaitės-Bitės, gimusios lygiai prieš 150 metų, nuopelnus mūsų kultūrai įvertino Juozas Tumas-Vaižgantas.
Prof. Viktorijos Daujotytės pranešimas, skaitytas Gabrielės Petkevičaitės-Bitės 150-osioms gimimo metinėms skirtoje konferencijoje Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje 2011 m. kovo 30 dieną.
Skaityti toliau: Gabrielei Petkevičaitei Bitei – 150