Frazeologizmų (anglų mokslinėje literatūroje dažniau vartojamas terminas idiom „idioma“) kilmė ir šaltiniai nevienodi.
Skaityti toliau: Vincentas Drotvinas. Frazeologizmai iš anglų kalbos
Mėnuo: liepos 2011
Rita Repšienė. Tęsiant tapatybės mitologijos temą: Czesław Miłosz
Vertybinė orientacija, paveldo atodangos ir mitinė jausena suteikia Česlovo Milošo asmenybei neįtikėtino įtaigumo. Savęs, kaip ir Gimtosios Europos, ieškojimai aktualūs ir šiais laikais.
Skaityti toliau: Rita Repšienė. Tęsiant tapatybės mitologijos temą: Czesław Miłosz
Pranas Kniūkšta. Vilniaus kraštas ir lietuvių kalba
Sudėtinga Vilniaus krašto istorija per daugelį dešimtmečių subrandino vieną sunkiausių ir opiausių problemų – lietuvių kalbos būklės problemą. ,,Savo profesijos ir širdies balso pašauktas, visų pirma sielojuos dėl lietuvių kalbos, jos dalios ir būklės Vilniaus krašte. Visa kita tik gretinu su lietuvių kalba ar ieškau ryšių su ja. . . Taisydami istorijos klaidas, turime bent iš dalies atitaisyti ir lietuvių kalbai padarytas skriaudas“, – rašo kalbininkas Pranas Kniūkšta apie savo knygą „Vilniaus kraštas ir lietuvių kalba“.
Skaityti toliau: Pranas Kniūkšta. Vilniaus kraštas ir lietuvių kalba
Rita Tūtlytė. Jurgis Savickis: fin de siècle ir jugendo parodijos ar žaidimas literatūrine tradicija
Straipsnyje svarstomas Jurgio Savickio prozos ir ankstyvojo Europos modernizmo reiškinių santykis, labiausiai – su jugendo menu ir gyvenimo filosofijos idėjomis. Minėtu pagrindu pristatoma ir austrų dailininko Gustavo Klimto kūryba. Šiuo pagrindu tiesiama ir abiejų autorių kūrybos paralelė. Lai¬kantis komparatyvistinės perspektyvos tiriami bendri idėjų ir meninės vaizdinijos šaltiniai. Stebima, kaip skirtingų kultūrų autorių kūryba susisiekia gyvenimo iracionalumo, gyvybės instinkto sklaidos, erotikos tematikos požiūriu. Savickio prozoje matomas jugendo motyvų žaismingas citatiškumas bei diskusija su jugendo menu.
Skaityti toliau: Rita Tūtlytė. Jurgis Savickis: fin de siècle ir jugendo parodijos ar žaidimas literatūrine tradicija
Vykintas Vaitkevičius. Lietuvos krikštas: istorija ir tautosaka
1387 m. vasario antrojoje pusėje, t.y., prieš 624 metus, Vilniuje buvo parašyti svarbiausi krikšto ir su juo susijusių įvykių dokumentai, kuriais remiantis, Lietuvoje įkurta bažnytinė organizacija, pasirūpinta jos turtais, pradėti krikštyti gyventojai, suteiktos privilegijos krikštą priėmusiems bajorams ir kt.
Skaityti toliau: Vykintas Vaitkevičius. Lietuvos krikštas: istorija ir tautosaka
Darius Kuolys. „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žmogus“
„Ulro žemėje“ Czesławas Miłoszas cituoja Oskarą Milašių: „Mąstyti pirmiausia reiškia įvietinti ir palyginti (…), mąstyti reiškia pačioje pradžioje surasti sau vietą išorinių daiktų atžvilgiu, pirmiau fizinę vietą, paskui ir moralinę laikyseną. (…) Pati vieta – būties apibrėžimas“ („Les Arcanes“)1. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė Cz. Miłoszui buvo ta – duotoji, pasirinktoji, susikurtoji – vieta, iš kurios jis žvelgė ir mąstė, kuria grindė savo moralinę laikyseną, kuria stengėsi apibrėžti savo gyvenimą.
Skaityti toliau: Darius Kuolys. „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žmogus“
„Milošo kelio“ pradžia
Minint 100-ąsias Česlovo Milošo gimimo metines, šio Vilniaus (Stepono Batoro) universiteto auklėtinio, Nobelio premijos laureato atminimui M. K. Sarbievijaus kieme birželio 26-ąją atidengta paminklinė lenta (autorius – skulptorius Arvydas Ališanka). Lentą atidengė Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir VU rektorius akademikas Benediktas Juodka.
Skaityti toliau: „Milošo kelio“ pradžia