Vargu ar rastume išsilavinusį žmogų, kuris nebūtų girdėjęs apie Simoną Daukantą (1793–1864) ir jo garsųjį „Būdą senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių“ (1845). Tačiau nemažai to meto kultūros žmonių taip ir liko tik literatūros istorijos specialistų akiratyje, nors jų indėlis į lietuvių kalbos ir literatūros puoselėjimą irgi labai svarbus. Norėtųsi priminti bent vieną iš jų – S. Daukanto amžininką, Krylovo pasakėčių vertėją kunigą Juozapą Želvavičių (1822–1866), kuriam, mano spėjimu, S. Daukanto asmenybė ir raštų leksika bei stilius neabejotinai darė įtaką.
Skaityti toliau: Lina Bendžiūtė. Apie Simoną Daukantą žinome daug, o apie Juozapą Želvavičių?..
Mėnuo: rugsėjo 2011
Vaiva Narušienė. Česlovo Milošo kelionė į praeitį jo eseistikoje
Vienas svarbiausių Česlovo Milošo kūrybos motyvų yra sugrįžimas į praeitį. Rašytojas nuolat į ją atsigręžia, ieškodamas savo šaknų ir savosios tapatybės pagrindimo, mėgindamas suprasti istoriją, jos prasmę ir sąryšį su dabartimi, suvokti atskiro žmogaus likimą didelių istorinių konfliktų akivaizdoje, atrasti tai, kas sieja ir skiria žmones bei tautas.
Skaityti toliau: Vaiva Narušienė. Česlovo Milošo kelionė į praeitį jo eseistikoje
Netektis. Profesorius Aleksas Girdenis (1937 10 19 – 2011 09 16)

Laiko ženklai. Simonas Daukantas
Laida apie istoriką, švietėją, tautinio atgimimo žadintoją Simoną Daukantą ( 1793- 1854 ), jo asmenybės mastą ir veikalų reikšmę Lietuvai. Laidos svečiai ir vedėja įvairiais rakursais apžvelgia jo gyvenimo kelią, tikslus, darbus, charakterio bruožus, santykius su kitais didžiaisiais ano meto žmonėmis- T. Narbutu, M. Valančiumi.
Skaityti toliau: Laiko ženklai. Simonas Daukantas
Manvydas Vitkūnas. Pirmosios mokyklos Lietuvoje
Skaityti toliau: Manvydas Vitkūnas. Pirmosios mokyklos Lietuvoje