Mėnuo: spalio 2011

Konferencijos „Mokyklinei lituanistikai aktualūs atradimai ir įžvalgos“ medžiaga

2011 m. spalio 21–22 dienomis Anykščių Antano Baranausko vidurinėje mokykloje (S. Nėries g. 5, Anykščiai) įvyko Lietuvos ir užsienio lietuviškų mokyklų lituanistų konferencija „Mokyklinei lituanistikai aktualūs atradimai ir įžvalgos“.
Skaityti toliau: Konferencijos „Mokyklinei lituanistikai aktualūs atradimai ir įžvalgos“ medžiaga

Tautinių mažumų mokyklų lituanistams – metodiniai seminarai apie lietuvių kalbos mokymą

Tęsiasi metodinių ir dalykinių seminarų ciklas lituanistams, dirbantiems mokyklose lenkų ir rusų mokomąja kalba. Šiuose mokymuose dalyvauja taip pat lietuvių kalbos mokytojai iš kitų mokyklų, kuriose mokosi daug mokinių, kuriems lietuvių kalba yra negimtoji. Druskininkuose baigiasi jau trečiojo etapo seminarai, tačiau netrukus, per mokinių atostogas lapkričio mėnesį, lituanistai vėl susirinks į mokymus Klaipėdoje ir Druskininkuose.
Skaityti toliau: Tautinių mažumų mokyklų lituanistams – metodiniai seminarai apie lietuvių kalbos mokymą

Gitana Vanagaitė. Pasakojimas apie negirdimą gyvybės širdį

Pastaraisiais metais vis populiaresnė darosi dokumentinė literatūra: įvairios autobiografijos, interviu, dienoraščiai, atsiminimai. Beveik visos šio tipo knygos vienaip ar kitaip prisiliečia prie viliojančios, bet vis rečiau beišsipildančios žmogaus tapsmo istorijos. Pastaroji, įgavusi knyginę formą, t. y. tapusi autoriaus intencijų bei valios konstruktu, atsiskiria nuo realaus gyvenimo ir pereina į fikcijos, arba literatūros plotmę, įsiliedama į šiandien sunkiai aprėpiamą raštijos okeaną, tačiau jame knygos, kurios remiasi žmogaus gyvenimo faktais bei asmenine patirtimi, nepasimeta. Matyt, todėl, kad jos yra vienintelė galimybė sukurti atsvarą tiek literatūroje, tiek ir realiame gyvenime, anot Zygmunto Baumano, silpstantiems, trupantiems, prarandantiems ilgalaikę perspektyvą žmonių santykiams. Šie pasakojimai apie save, kaip ir visi kiti literatūriniai pasakojimai, yra konstruojami per kalbą, kuri atspindi kalbančiojo ar rašančiojo subjektyvybę, nurodo ir atveria žmogaus patirtį – emocinę, psichologinę ir intelektualinę.
Skaityti toliau: Gitana Vanagaitė. Pasakojimas apie negirdimą gyvybės širdį

Konferencijos „Mokyklinei lituanistikai aktualūs atradimai ir įžvalgos“ akimirkos

2011 metų spalio 21–22 d. įvyko Lietuvos ir užsienio mokyklų lituanistų konferencija „Mokyklinei lituanistikai aktualūs atradimai ir įžvalgos“. Ją organizavo asociacija „Lituanistų sambūris“, Lietuvos mokslo ir švietimo ministerija, Vilniaus universitetas, Vilniaus edukologijos universitetas, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Lietuvių kalbos institutas, Ugdymo plėtotės centras, Anykščių A. Baranausko vidurinė mokykla.
Skaityti toliau: Konferencijos „Mokyklinei lituanistikai aktualūs atradimai ir įžvalgos“ akimirkos

Diskusija konferencijoje „Mokyklinei lituanistikai aktualūs atradimai ir įžvalgos“

2011 metų spalio 21-22 dienomis Anykščiuose įvyko Lietuvos ir užsienio mokyklų lituanistų konferencija „Mokyklinei lituanistikai aktualūs atradimai ir įžvalgos“. Ją organizavo asociacija „Lituanistų sambūris“, Lietuvos mokslo ir švietimo ministerija, Vilniaus universitetas, Vilniaus edukologijos universitetas, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Lietuvių kalbos institutas, Ugdymo plėtotės centras, Anykščių A. Baranausko vidurinė mokykla.
Skaityti toliau: Diskusija konferencijoje „Mokyklinei lituanistikai aktualūs atradimai ir įžvalgos“

Zigmas Zinkevičius. Vilnijos lenkakalbių gyventojų pavardžių kilmė

Seniai domiuosi Vilnijos vietinių gyventojų (ne atvykėlių), ypač lenkakalbių, pavardėmis. Jos sudaro dalį man rūpimos baltų ir slavų kalbinių ryšių problematikos, kuria taip pat domėjosi mano bičiulis Vladimiras Toporovas. Mes abu daug kartų tais klausimais esame kalbėję, vienas kitam teikę reikiamų duomenų, bendrai svarstę visokias šios srities problemas. Tikėtasi dabartinėse pavardėse aptikti tam tikrą Lietuvos didingos senovės atšvaitą.

Skaityti toliau: Zigmas Zinkevičius. Vilnijos lenkakalbių gyventojų pavardžių kilmė

Baltų ir slavų kultūrų sankirtos. V.Toporovas ir pasivaikščiojimas su profesoriumi R.Eckertu

Rugsėjo viduryje Seime apie 30 mokslininkų iš įvairių šalių – baltistų žiedas, kaip pažymėjo Tatjana Civjan, Rusijos Mokslo akademijos slavistikos instituto tipologijos ir lyginamosios kalbotyros skyriaus vadovė – skaitė pranešimus konferencijoje „Baltai ir slavai: dvasinių kultūrų sankirtos“, skirtoje žymiam rusų mokslininkui akademikui Vladimirui Nikolajevičiui Toporovui atminti. Vladimiras N. Toporovas, beje, puikiai kalbėjęs lietuviškai,  –  vienas žymiausių pasaulio baltistų. Už nuopelnus tyrinėjant prūsų kalbą, taip pat senąją lietuvių ir latvių literatūrą bei baltų ir slavų kalbų ryšius 1994 metais V. Toporovui buvo suteiktas Vilniaus universiteto garbės daktaro vardas, o 1999-aisiais jis buvo apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordinu. 1990 metais V. Toporovui buvo suteiktas Latvijos mokslų akademijos garbės nario vardas, o 2002-aisiais šis garbus baltistas apdovanotas Latvijos trijų žvaigždžių ordinu. Mokslininko nuopelnai buvo pripažinti visame Pasaulyje: jis buvo Europos akademijos (Academia Europaea), JAV semiotikų bendrijos, Tarptautinės semiotikų asociacijos ir daugelio kitų organizacijų narys, daugelio Europos universitetų ir akademijų garbės daktaras.
Skaityti toliau: Baltų ir slavų kultūrų sankirtos. V.Toporovas ir pasivaikščiojimas su profesoriumi R.Eckertu

Asociacijos „Lituanistų sambūris“ seminaras-kūrybinė laboratorija

Asociacija „Lituanistų sambūris“, vykdydama projektą „Nauja yra gerai užmiršta sena arba kaip mokyti pagal atnaujintą lietuvių kalbos ir literatūros programą“, skirtą atnaujintų Vidurinio ugdymo bendrųjų programų diegimui, rengia seminarą-kūrybinę laboratoriją tautinių mažumų, Pietryčių Lietuvos ir kitų Lietuvos mokyklų lietuvių kalbos ir literatūros mokytojams.

Skaityti toliau: Asociacijos „Lituanistų sambūris“ seminaras-kūrybinė laboratorija