Viktorija Daujotytė. Lectio ultima: įkvėpti ir iškvėpti

„Nieko nėra išmintingesnio kaip ratas“, – ištarta Rainerio Marijos Rilke’s, vieno įžymiausių XX a. Europos poetų. Turėtų ar bent galėtų taip būti, kad šis vardas, kurį dabar pasakiau, šią akimirką mus jungtų; per šešerius studijų metus jaunoji Vilniaus universiteto humanistika jo negalėjo išvengti. Gal ir Kristijono Donelaičio – juk esminė „Metų“ metafora yra tas pats ratas: kelių lygmenų, iki žemiausio, konkrečiausio: „Ratas ant ašies braškėdamas sukasi sunkiai…“
Skaityti toliau: Viktorija Daujotytė. Lectio ultima: įkvėpti ir iškvėpti

Vitas Labutis. Kalbos kultūros šaknys ir kylantys modernizacijos vėjai

KALBOS KULTŪRAI – 50 metų

Graži Kalbos kultūros 50 metų sukaktis – tinkama proga pakalbėti apie tai, kaip, kokiomis aplinkybėmis ir kieno rūpesčiu šis leidinys radosi lituanistikos pasaulyje, kas lėmė jo kryptį, uždavinius ir pobūdį. Kartu kyla noras šiek tiek pamąstyti apie to leidinio dabartį ir ateitį.

Skaityti toliau: Vitas Labutis. Kalbos kultūros šaknys ir kylantys modernizacijos vėjai

Vykintas Vaitkevičius – Valstybinės Jono Basanavičiaus premijos laureatas

Valstybinė Jono Basanavičiaus premija per tautos patriarcho 160-ąsias gimimo metines šiemet lapkričio 23 dieną Lietuvos nacionaliniame muziejuje įteikta archeologui, istorikui, kultūrinio kraštovaizdžio tyrinėtojui Vykintui Vaitkevičiui. Šis garbingas apdovanojimas jam skirtas už kompleksinius Lietuvos etninių žemių tyrinėjimus (2007 m. ekspediciją „Neris ir jos krantai. Konstantino Tiškevičiaus kelias po 150 metų“, 2010–2011 m. vykdytas ekspedicijas Gervėčių krašte), archeologinius tyrinėjimus (2006–2011 m. archeologinius Bajorų kapinyno kasinėjimus, Turlojiškių pilkapių tyrimus, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo palaikų sudeginimo vietos paieškas), istorinio paveldo paminklų paieškas, jų populiarinimą ir kovą už jų išsaugojimą, taip pat lituanistinių šaltinių skaitmeninimą (informacinės sistemos „Aruodai“ sukūrimą) ir mokslinių tyrimų viešąją sklaidą.

Skaityti toliau: Vykintas Vaitkevičius – Valstybinės Jono Basanavičiaus premijos laureatas

Projektas ,,Skaitančios mokyklos – Č. Milošas 2011–2012“

„Česlovas Milošas Lietuvos mokykloje: rašytojas ir mokytojas“ – tokiu Vilniaus universiteto docento, kultūros istorijos tyrinėtojo dr. Dariaus Kuolio pranešimu 2011 m. lapkričio 9 dieną Lietuvos mokinių informavimo ir techninės kūrybos centre vyko projekto „Skaitančios mokyklos – Česlovas Milošas 2011–2012“ mokytojų-globėjų seminaras, kuriame lietuviškuosius motyvus Česlovo Milošo poezijoje nušvietė ir Lietuvos edukologijos universiteto docentė dr.  Halina Turkevič, įvairiapusę  projekto veiklą pristatė jo  autoriai.

Skaityti toliau: Projektas ,,Skaitančios mokyklos – Č. Milošas 2011–2012“

Marijus Šidlauskas. Kas nėra poezija?

Už šio klausimo slypi kitas, fundamentalesnis – o kas poezija vis dėlto yra? Pastarasis, galima sakyti, metafizinis, o metafizika nūnai nemadinga. Bet tai, kas madinga, mūsų akyse plokštėja ir smulkėja. Civilizacijos traukinukas smagiai pūškuoja nuokalnėn, o su juo garma pseudopoezijos srautai –­ garma žemyn, kur grėsmingai kaupiasi kultūros degeneracijos putos. Mūsų metafiziniai klausimai jau kyla ne iš teorinių filosofinių, o veikiau higieninių sumetimų –­ nesimurkdyti nuotekose, atsigręžti prieš srovę. Taip, poezija gali rastis iš šiukšlių, kaip tikino Ana Achmatova. Poezija gali iš jų išaugti, kaip iš trąšios žemės išauga gėlė. Tačiau šiukšlė savaime nėra poezija. Jeigu kas nors manytų kitaip, turėtų sutikti, kad tada ir poezija –­ šiukšlė. Tai kas tuomet poetai – ukšliai?
Skaityti toliau: Marijus Šidlauskas. Kas nėra poezija?

Theodoras S. Thurstonas. Apie lietuvių kalbos grožį

Theodoro S. Thurstono rašinys apie lietuvių kalbą primena odę: „Ji pralenkia visas kitas Europos kalbas savo antikiškumu, garsų grynumu ir savo nuostabia gramatine struktūra“. Nors straipsnis rašytas dar 1941 metais, jis lietuvių aptiktas ir interneto svetainėse pradėtas skelbti tik visai neseniai. Ir, nenuostabu, sukėlė naują pasididžiavimo savo kalba bangą.

Skaityti toliau: Theodoras S. Thurstonas. Apie lietuvių kalbos grožį