Mėnuo: lapkričio 2011

„Nieko nėra išmintingesnio kaip ratas“, – ištarta Rainerio Marijos Rilke’s, vieno įžymiausių XX a. Europos poetų. Turėtų ar bent galėtų taip būti, kad šis vardas, kurį dabar pasakiau, šią akimirką mus jungtų; per šešerius studijų metus jaunoji Vilniaus universiteto humanistika jo negalėjo išvengti. Gal ir Kristijono Donelaičio – juk esminė „Metų“ metafora yra tas pats ratas: kelių lygmenų, iki žemiausio, konkrečiausio: „Ratas ant ašies braškėdamas sukasi sunkiai…“
Skaityti toliau: Viktorija Daujotytė. Lectio ultima: įkvėpti ir iškvėpti

KALBOS KULTŪRAI – 50 metų

Graži Kalbos kultūros 50 metų sukaktis – tinkama proga pakalbėti apie tai, kaip, kokiomis aplinkybėmis ir kieno rūpesčiu šis leidinys radosi lituanistikos pasaulyje, kas lėmė jo kryptį, uždavinius ir pobūdį. Kartu kyla noras šiek tiek pamąstyti apie to leidinio dabartį ir ateitį.

Skaityti toliau: Vitas Labutis. Kalbos kultūros šaknys ir kylantys modernizacijos vėjai

Juozo Grušo pavardę išvydau atsikraustęs mokytis į Kauną. Dabar negaliu pasakyti, ar provincijos mokykloje apie jį ką nors buvau girdėjęs. Kaune susidarė įspūdis, kad rašytoją žino visi. Skleidžiama tiesa skambėjo taip: rimtieji lietuvių rašytojai arba pabėgo į Ameriką, arba įsikūrė Vilniuje, Kaune liko vienintelis dramaturgas Grušas.
Skaityti toliau: Algimantas Mikuta. Grušas, kopiantis į Žaliakalnį

Valstybinė Jono Basanavičiaus premija per tautos patriarcho 160-ąsias gimimo metines šiemet lapkričio 23 dieną Lietuvos nacionaliniame muziejuje įteikta archeologui, istorikui, kultūrinio kraštovaizdžio tyrinėtojui Vykintui Vaitkevičiui. Šis garbingas apdovanojimas jam skirtas už kompleksinius Lietuvos etninių žemių tyrinėjimus (2007 m. ekspediciją „Neris ir jos krantai. Konstantino Tiškevičiaus kelias po 150 metų“, 2010–2011 m. vykdytas ekspedicijas Gervėčių krašte), archeologinius tyrinėjimus (2006–2011 m. archeologinius Bajorų kapinyno kasinėjimus, Turlojiškių pilkapių tyrimus, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo palaikų sudeginimo vietos paieškas), istorinio paveldo paminklų paieškas, jų populiarinimą ir kovą už jų išsaugojimą, taip pat lituanistinių šaltinių skaitmeninimą (informacinės sistemos „Aruodai“ sukūrimą) ir mokslinių tyrimų viešąją sklaidą.

Skaityti toliau: Vykintas Vaitkevičius – Valstybinės Jono Basanavičiaus premijos laureatas

Už šio klausimo slypi kitas, fundamentalesnis – o kas poezija vis dėlto yra? Pastarasis, galima sakyti, metafizinis, o metafizika nūnai nemadinga. Bet tai, kas madinga, mūsų akyse plokštėja ir smulkėja. Civilizacijos traukinukas smagiai pūškuoja nuokalnėn, o su juo garma pseudopoezijos srautai –­ garma žemyn, kur grėsmingai kaupiasi kultūros degeneracijos putos. Mūsų metafiziniai klausimai jau kyla ne iš teorinių filosofinių, o veikiau higieninių sumetimų –­ nesimurkdyti nuotekose, atsigręžti prieš srovę. Taip, poezija gali rastis iš šiukšlių, kaip tikino Ana Achmatova. Poezija gali iš jų išaugti, kaip iš trąšios žemės išauga gėlė. Tačiau šiukšlė savaime nėra poezija. Jeigu kas nors manytų kitaip, turėtų sutikti, kad tada ir poezija –­ šiukšlė. Tai kas tuomet poetai – ukšliai?
Skaityti toliau: Marijus Šidlauskas. Kas nėra poezija?

Ant 80-ąją sukaktį pažyminčios Nacionalinės premijos laureatės darbo stalo – spaustuvės dažais kvepianti eilių suaugusiesiems rinktinė ir naujos knygos juodraščiai.
Skaityti toliau: Poetė Ramutė Skučaitė – apie kasdienybės gruodą ir sielos klausą