Andrius Konickis: Nebeskaityti? Negaliu įsivaizduoti tokio žmonijos žygio „atgal į mišką“

Pokalbis su kultūros žurnalo „Naujoji Romuva“ vyr. redaktoriumi Andriumi Konickiu.

Nors šiandien žiniasklaidoje gausu pokalbių pavadinime suformuluota tema, pabandykime pasikalbėti žaismingai ir pažiūrėti į svarbius dalykus vedami patirties ir vidinės nuojautos. Žinia, kai ko klausiu it naivus šių dienų skaitytojas (norėdamas užmegzti intrigą), kai kuo domėsiuos kaip bendramintis ir akylus kultūros procesų vertintojas. Norėtųsi, jog mūsų pokalbyje atsispindėtų ne tik svarstymai, bet ir konkretesnės tobulėjimo galimybės.

Skaityti toliau: Andrius Konickis: Nebeskaityti? Negaliu įsivaizduoti tokio žmonijos žygio „atgal į mišką“

Juozapas Albinas Herbačiauskas. Atviras laiškas Nepriklausomos Lenkijos menininkams ir poetams (1928)

Lietuvos Mokslų akademijos rankraščių skyriuje, Liudviko Abramovičiaus kolekcijoje, saugomas atviras Juozapo Albino Herbačiausko laiškas Lenkijos kultūros atstovams, reiškiantis nusivylimą dėl nepavykusios kultūrinių santykių atgaivinimo misijos Lenkijoje 1927 ir 1928 metais. Laiškas parašytas lenkų kalba.
J. A. Herbačiausko laišką iš Kauno į Lenkiją nugabeno Tadeuszas Schummeris-Szermentowskis ir perdavė jį žinomam lenkų poetui, publicistui ir literatūros kritikui Janui Lechoniui. Tolesnis laiško likimas nėra žinomas.
Nesulaukęs, kol laiškas bus paskelbtas Lenkijoje, Herbačiauskas jo dublikatą perdavė Mykolui Römeris, kad šis, vykdamas į Vilnių 1928 m. gruodžio pabaigoje, perduotų Ludwikui Abramowicziui – laikraščio „Przegląd Wileński“ (Vilniaus apžvalga) redaktoriui.
Skaityti toliau: Juozapas Albinas Herbačiauskas. Atviras laiškas Nepriklausomos Lenkijos menininkams ir poetams (1928)

Czesław Miłosz: „Aš pats sau esu visiška prieštara“

Pristatome 1994 metais darytą interviu su Czesławu Miłoszu. Poetą kalbino literatūrologas Robertas Faggenas. Interviu atskleidžia Miłoszo požiūrį į poeziją, filosofiją, gamtos reikšmę, svarstymus apie gėrį ir blogį, taip pat perteikiami vaikystės ir jaunystės prisiminimai, politinės peripetijos pokario metais, be to, poetas atskleidžia ir savo rašymo proceso vingrybes.

Skaityti toliau: Czesław Miłosz: „Aš pats sau esu visiška prieštara“

Projektas „Nauja yra gerai užmiršta sena arba kaip mokyti pagal atnaujintą lietuvių kalbos ir literatūros programą“

Dainora Eigminienė, asociacijos „Lituanistų sambūris“ valdybos pirmininkė, Ugdymo plėtotės centro (UPC) surengtame asociacijų susitikime pristatė projektą „Nauja yra gerai užmiršta sena arba kaip mokyti pagal atnaujintą lietuvių kalbos ir literatūros programą“.
Skaityti toliau: Projektas „Nauja yra gerai užmiršta sena arba kaip mokyti pagal atnaujintą lietuvių kalbos ir literatūros programą“

Skaudant lietuvybę…

„Kodėl tik dabar mes susitikome šiam pokalbiui?“ – retoriniu klausimu diskusiją Rašytojų sąjungoje reziumavo jos pirmininkas Antanas A. Jonynas. O LRS posėdžių salėje grupelės rašytojų su svečiais lapkričio 22-osios popietę susėsta aptarti aktualiųjų humanitarinio švietimo, pirmiausia – lietuvių kalbos ir literatūros (taip pat ir šiuolaikinės) mokymo, prestižo kėlimo mokykloje problemų. Patį pokalbį moderavo, klausimus, pasiūlymus, idėjas iš pasisakymų visumos lukšteno Švietimo ir mokslo ministerijos vyriausioji specialistė Nida Poderienė, atsakinga už lituanistines programas. Bet tai būta ne tiek oficialaus „dviejų institucijų“ pasitarimo, kiek į visuomenines organizacijas susibūrusių neabejingųjų tarpusavio „žvalgybos“.
Skaityti toliau: Skaudant lietuvybę…

Polemika apie lietuvių kalbą

Kalbininkai, literatai, sociologai ir istorikai imasi lietuvių kalbos tyrimo, kurio metu aiškinsis jos tapatybes, idealus ir ideologijas. Viena iš projekto dalių – apklausti daugiau nei pusantro tūkstančio moksleivių visoje šalyje ir išsiaiškinti, kokia šnekamoji kalba jiems yra artimiausia. Spaudoje ta tema pasirodė ne vienas straipsnis.
Skaityti toliau: Polemika apie lietuvių kalbą