Rašytojų mėginimai atskleisti kūrinio veikėjo individualumą per jo paties kalbą, kalbėjimo būdą nėra labai dažni, nes reikalauja ypatingo meistriškumo ir mokėjimo žongliruoti įvairiomis kalbos raiškos priemonėmis. Skaitytojams tokios meninės vingrybės teikia pasimėgavimą, pramogą, o vertėjams – sunkus darbas, kuriam reikia lakios vaizduotės ir nemažų kūrybinių jėgų, nes taisyklių čia kaip ir nėra.
Skaityti toliau: Rita Miliūnaitė. Individualizuota kalba ir jos vertimas
Šv. Paulina
Kai ji pakėlė galvą nuo siuvamosios mašinos ir pažiūrėjo pro langą, tamsus trobos stogo šešėlis jau gulė ant kiemo žolės ligi pat keliuko vartų. Šiuo metų laiku saulė leisdavosi anoj pusėj už aštrių eglyno viršūnių, tartum guldavosi ant ilgo dantyto pjūklo ir, susižeidusi į tas aštrumas, vakaro krauju nutaškydavo trečdalį dangaus.
Skaityti toliau: Romualdas Granauskas. Šventųjų gyvenimai
Būdamas 76 metų naktį iš penktadienio į šeštadienį mirė kalbininkas Vytautas Vitkauskas.„Šis žmogus, būdamas silpnos sveikatos, visą laiką buvo tikras dvasios Milžinas ir nuveikė labai daug. To niekuomet nepamiršime“, – apie V. Vitkauską yra atsiliepęs kalbininkas Zigmas Zinkevičius.
„Įvyko Bartninkų kaime tūkstantis aštuoni šimtai penkiasdešimt pirmų metų lapkričio dvyliktą / dvidešimt ketvirtą dieną ketvirtą valandą po pietų. Atvyko Jurij Basanovič, ūkininkas, gyvenantis Ožkabalių kaime, dvidešimt penkerių metų amžiaus, …, ir parodė mums kūdikį vyriškos lyties, ir pareiškė, kad gimė jis Ožkabaliuose šių metų ir šio mėnesio vienuoliktą / dvidešimt trečią dieną nuo teisėtos jo žmonos Marijonos iš Birštonų, dvidešimt ketverių metų amžiaus. Šiam kūdikiui švento krikšto metu šią dieną duotas Ivano vardas…“.
Skaityti toliau: Kuo unikalūs neseniai aptikti J. Basanavičiaus dokumentai?
A. Mackus – ryškiausias bežemių kartos poetas. Jo poezija sutelkta į būties prasmės prarastį, į skilimą, susvetimėjimą ir žmogaus vertybių krizę. A. Mackus pasitelkia „neornamentuotą kalbą“. Jo „neornamentuota kalba“ – tai epitetų, antitezių, inversijų, semantinio žodžių nesuderinamumo kalba. Kuriama lyg ir nekomunikabili poetinė kalba, kuri pačia struktūra prabyla apie egzilo būtį, vienatvę, pačią literatūrą. Keletas akimirkų iš Algimanto Mackaus nematyto gyvenimo…
Skaityti toliau: Keletas akimirkų iš poeto Algimanto Mackaus nematyto gyvenimo
Poetas Algimantas Mackus (1932 02 11 – 1964 12 28) – žymiausias bežemių kartos atstovas, neornamentuotos kalbos kūrėjas.
„Mes esame per jauni, kad būtume galėję su visomis šaknimis įaugti t e n, ir esame per maži, ir esame per mažai jauni, kad su visomis šaknimis galėtumėm įaugti č i a“, – taip apie skaudžią savo tremtinio dalią kalbėjo poetas Algimantas Mackus, vienas tragiškiausių išeivijos rašytojų.
Sakoma, kad yra knygų, kurios turi būti ant kiekvieno lituanisto darbo stalo. „Lingvodidaktikos terminų žodynas“ turėtų būti kiekvieno lituanisto kompiuteryje.
Skaityti toliau: Lingvodidaktikos terminų žodynas
Lietuvos Respublikos Seimo konferencijoje „Pilietiškumo ugdymas mokykloje: ar įmanoma paveldėti meilę Tėvynei?“ istorijos mokytojams, švietimo ir kultūros įstaigų darbuotojams, nevyriausybinių organizacijų atstovams skaitytas Dariaus Kuolio pranešimas.
„Šiuolaikinei lietuvybei plėtoti reikalinga bendra lituanistų ir visuomenės talka“, – sakė lietuvių kalbos mokytoja ekspertė, „Lituanistų sambūrio“ vadovė Dainora EIGMINIENĖ. Kada ir kokiu tikslu susitelkė bei kuo gyvena „Lituanistų sambūris“, D. Eigminienės teiravosi „Švietimo naujienų“ korespondentė Aušra Židžiūnienė.
Skaityti toliau: Dainora Eigminienė. Kiekvieno atskirai ir visų kartu…
Sausio 25-ąją „Literatūros ir meno“ redakcija apskrito stalo diskusijai apie lituanistikos problemas, perspektyvas ir vizijas pakvietė tris autoritetingus – ir užimamomis pareigomis, ir savo visuomenine laikysena – pašnekovus: Lietuvių kalbos instituto direktorę dr. JOLANTĄ ZABARSKAITĘ, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktorių dr. MINDAUGĄ KVIETKAUSKĄ ir šio instituto mokslo darbuotoją, Pilietinės visuomenės instituto vadovą dr. DARIŲ KUOLĮ. Pokalbį moderavo žurnalo vyriausiasis redaktorius KORNELIJUS PLATELIS.
Skaityti toliau: Lietuviais būsime, kol to norėsime