Rita Miliūnaitė. Individualizuota kalba ir jos vertimas

Rašytojų mėginimai atskleisti kūrinio veikėjo individualumą per jo paties kalbą, kalbėjimo būdą nėra labai dažni, nes reikalauja ypatingo meistriškumo ir mokėjimo žongliruoti įvairiomis kalbos raiškos priemonėmis. Skaitytojams tokios meninės vingrybės teikia pasimėgavimą, pramogą, o vertėjams – sunkus darbas, kuriam reikia lakios vaizduotės ir nemažų kūrybinių jėgų, nes taisyklių čia kaip ir nėra.

Skaityti toliau: Rita Miliūnaitė. Individualizuota kalba ir jos vertimas

Romualdas Granauskas. Šventųjų gyvenimai

Šv. Paulina

Kai ji pakėlė galvą nuo siuvamosios mašinos ir pažiūrėjo pro langą, tamsus trobos stogo šešėlis jau gulė ant kiemo žolės ligi pat keliuko vartų. Šiuo metų laiku saulė leisdavosi anoj pusėj už aštrių eglyno viršūnių, tartum guldavosi ant ilgo dantyto pjūklo ir, susižeidusi į tas aštrumas, vakaro krauju nutaškydavo trečdalį dangaus.
Skaityti toliau: Romualdas Granauskas. Šventųjų gyvenimai

Keletas akimirkų iš poeto Algimanto Mackaus nematyto gyvenimo

A. Mackus – ryškiausias bežemių kartos poetas. Jo poezija sutelkta į būties prasmės prarastį, į skilimą, susvetimėjimą ir žmogaus vertybių krizę. A. Mackus pasitelkia „neornamentuotą kalbą“. Jo „neornamentuota kalba“ – tai epitetų, antitezių, inversijų, semantinio žodžių nesuderinamumo kalba. Kuriama lyg ir nekomunikabili poetinė kalba, kuri pačia struktūra prabyla apie egzilo būtį, vienatvę, pačią literatūrą. Keletas akimirkų iš Algimanto Mackaus nematyto gyvenimo…

Skaityti toliau: Keletas akimirkų iš poeto Algimanto Mackaus nematyto gyvenimo

Algimantui Mackui – 80

Poetas Algimantas Mackus (1932 02 11 – 1964 12 28) – žymiausias bežemių kartos atstovas, neornamentuotos kalbos kūrėjas.
„Mes esame per jauni, kad būtume galėję su visomis šaknimis įaugti t e n, ir esame per maži, ir esame per mažai jauni, kad su visomis šaknimis galėtumėm įaugti č i a“, – taip apie skaudžią savo tremtinio dalią kalbėjo poetas Algimantas Mackus, vienas tragiškiausių išeivijos rašytojų.

Skaityti toliau: Algimantui Mackui – 80

Dainora Eigminienė. Kiekvieno atskirai ir visų kartu…

„Šiuolaikinei lietuvybei plėtoti reikalinga bendra lituanistų ir visuomenės talka“, – sakė lietuvių kalbos mokytoja ekspertė, „Lituanistų sambūrio“ vadovė Dainora EIGMINIENĖ. Kada ir kokiu tikslu susitelkė bei kuo gyvena „Lituanistų sambūris“, D. Eigminienės teiravosi „Švietimo naujienų“ korespondentė Aušra Židžiūnienė.

Skaityti toliau: Dainora Eigminienė. Kiekvieno atskirai ir visų kartu…

Lietuviais būsime, kol to norėsime

Sausio 25-ąją „Literatūros ir meno“ redakcija apskrito stalo diskusijai apie lituanistikos problemas, perspektyvas ir vizijas pakvietė tris autoritetingus – ir užimamomis pareigomis, ir savo visuomenine laikysena – pašnekovus: Lietuvių kalbos instituto direktorę dr. JOLANTĄ ZABARSKAITĘ, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktorių dr. MINDAUGĄ KVIETKAUSKĄ ir šio instituto mokslo darbuotoją, Pilietinės visuomenės instituto vadovą dr. DARIŲ KUOLĮ. Pokalbį moderavo žurnalo vyriausiasis redaktorius KORNELIJUS PLATELIS.
Skaityti toliau: Lietuviais būsime, kol to norėsime

Konstantino Sirvydo žodynas mums padeda ir šiandien

Pirmasis lietuvių kalbos žodynas – tai didžiausias Konstantino Sirvydo, gyvenusio XVII a. pradžioje Vilniuje, vadinamo žymiausiu to meto kovotoju dėl lietuvybės, nuopelnas.
Netrukus minėsime Lietuvos krikšto 625-ąsiais metines, ir tai gera proga prisiminti bei geru žodžiu paminėti jėzuitus, 1569 m. atvykusius pas mus ginti katalikybės nuo reformacijos. Jie mums ir iš vietinių gyventojų išugdė nemažai mokytų žmonių, šviesuolių, kurių bene pats žymiausias – Konstantinas Sirvydas. Tai buvo labai išsilavinęs dvasininkas, Vilniaus akademijos profesorius, garsus pamokslininkas, pirmasis ir labai žymus mūsų kalbininkas, literatūrinės lietuvių kalbos kūrėjas.

Skaityti toliau: Konstantino Sirvydo žodynas mums padeda ir šiandien