Marija Pečkauskaitė-Šatrijos Ragana: „Malonu kitiems daryti gera“

Lietuvoje XIX a. vyko ne tik tautinis, bet ir kultūrinis atgimimas. Tačiau tik pačioje amžiaus pabaigoje ir XX a. pradžioje prasidėjo moterų išsilaisvinimas. Moterys, iki tol buvusios namų aplinkoje, į visuomenę ir jos kultūrą išėjo kultūros vyrų paskatintos. Povilas Višinskis atvedė į literatūrą ne tik Žemaitę, bet ir Mariją Pečkauskaitę-Šatrijos Raganą, Gabrielę Petkevičaitę-Bitę. Visoms šioms bajoraitėms reikėjo kultūringo vyro paramos, įtraukiančios jas į kultūrinį visuomenės gyvenimą. Šiemet minime 135-ąsias M.Pečkauskaitės-Šatrijos Raganos gimimo metines. Jos dvasios šviesa šviečia mums ir šiandien.
Skaityti toliau: Marija Pečkauskaitė-Šatrijos Ragana: „Malonu kitiems daryti gera“

Simonas Daukantas ir jo lietuviškas būdas

Simonas Daukantas buvo lietuvių istorikas, švietėjas, pirmasis parašęs Lietuvos istoriją gimtąja lietuvių kalba. Apie tai, koks buvo S. Daukantas, kokie jo darbai ir siekiai stebina net ir šiandieninį žmogų, Nijolė Bulotaitė kalbasi su VU Filologijos fakulteto Lietuvių literatūros katedros mokslo darbuotoja dr. Brigita Speičyte.
Skaityti toliau: Simonas Daukantas ir jo lietuviškas būdas

Ramūnas Čičelis. Autobiografinė literatūra ir kinas

Teoretikų dėmesys literatūrinei autobiografijai ir jai artimiems žanrams Vakarų šalyse itin sustiprėjo XX a. aštuntajame dešimtmetyje, Philippe’ui Lejeune’ui parašius ir išleidus veikalą „Autobiografinė sutartis“. Beveik visi vėlesni autobiografijos tyrinėjimai vienaip ar kitaip buvo susiję su šia knyga. 1988-aisiais JAV įvyko pirmasis tarptautinis autobiografijos studijų simpoziumas, kuris ir lėmė autobiografijos teorijos raidą visą kitą dešimtmetį. Trečioji susidomėjimo autobiografijos žanru banga kilo maždaug prieš penkerius metus, literatūros tyrinėtojai Sidonie Smith paskelbus reikšmingus autobiografijos analizės teorinius tekstus ir konkrečių kūrinių tyrinėjimus. Šiuo metu literatūrinės autobiografijos nagrinėjimas vystosi keliomis kryptimis: teorinių koncepcijų kūrimo, etninių ir religinių mažumų atstovų autobiografijų bei moterų autobiografijų interpretavimo ir autobiografijos kaip kultūrinio teksto analizės.
Skaityti toliau: Ramūnas Čičelis. Autobiografinė literatūra ir kinas

„Nesišnekėti“ su kompiuteriu lietuviškai – pasmerkti lietuvių kalbą myriop?

Viešoje erdvėje nerimsta diskusijos: yra grėsmė išnykti lietuvių kalbai ar ne? Klausimas tam tikra prasme išties hamletiškas, ypač remiantis bauginančia Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) prognoze, jog beveik pusei iš visų šiuo metu pasaulyje vartojamų kalbų gresia išnykimas.
Skaityti toliau: „Nesišnekėti“ su kompiuteriu lietuviškai – pasmerkti lietuvių kalbą myriop?

Donaldas Kajokas: „Bandžiau pažadinti užmusėjusį savo kalbos jausmą…“

Žvelgiant istoriškai, rašytojai lietuvių kalbai davė labai daug. Jie buvo ne tik grožinių kūrinių, bet ir meninės kalbos kūrėjai ir puoselėtojai, maitinę ją savo gimtosios tarmės ir tautosakos ištekliais, ieškoję naujų raiškos būdų.
Apie dabartinį rašytojo santykį su kalba, nuomonę apie kalbininkų veiklą, lietuvių kalbos išteklius, naujažodžių kūrimą ir kitus dalykus kalbamės su poezijos amato meistru Donaldu Kajoku.
Skaityti toliau: Donaldas Kajokas: „Bandžiau pažadinti užmusėjusį savo kalbos jausmą…“