Česlovas Milošas – kūrėjas, antrą kartą įžengęs į laiko upę

Kol kas Lietuva turi tik vieną „savo“ Nobelio premijos laureatą – tai poetas ir rašytojas Česlovas Milošas. Jo vardas ypač garsiai skambėjo praėjusiais metais, kai Lietuva kartu su Lenkija minėjo šio kūrėjo gimimo šimtmetį. Tačiau Č. Milošo kūryba bei idėjos nepraranda savo aktualumo ir pasibaigus jubiliejiniams poeto metams. Tai lemia kūrėjo nueitas gyvenimo kelias, patyrimai, sugebėjimas žvelgti plačiau ir giliau – tiek į istoriją, tiek į modernius laikus.

Apie tai, kaip formavosi Č. Milošo pasaulėžiūra, apie jo kūrybos aktualumą ir idėjų aštrumą šiandien kalbamės su knygos „Lietuviškieji Česlovo Milošo kontekstai“, parašytos kartu su prof. Viktorija Daujotyte, autoriumi, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktoriumi, VU Filologijos fakulteto Lietuvių literatūros katedros mokslo darbuotoju dr. Mindaugu Kvietkausku. Klausinėjo Viktoras Denisenko.
Skaityti toliau: Česlovas Milošas – kūrėjas, antrą kartą įžengęs į laiko upę

Regimantas Tamošaitis. Maironio metai. Kad klasikas nepasentų

Maironiui šiemet – 150 metų. Bet jis dar nepaseno. Jaunas ir šviesus žiūri jis į mus Vilniaus gatvėse iš puikių instaliacinių stendų. Tiesiog kaip vyriško grožio etalonas. Galvoju: šio amžiaus pramogų kultūroje galėtų būti įspūdingas charizmatinis aktorius. Kaip Harrisonas Fordas, Kevinas Costneris, Melas Gibsonas. Bet kam siekti taip toli, užtenka ir lietuviškojo grožio pavyzdžių. Regimantas Adomaitis, Juozas Budraitis, Laimonas Noreika. Tai klasikiniai tautinės kultūros ženklai, simboliai, emblemos, dešimtmečiais formavę mūsų estetinį skonį, elgseną, laikyseną. Gražūs vyrai, dievaži, labai vyriški, bet tokių dabar kaip ir nebelikę. Visi, bent kiek išvaizdūs ar gabūs, tarnauja pramogų verslui. Tačiau tam verslui – kaip mėsmalei – tinka viskas, net ir deformuoti pavidalai: viskas čia yra sumalama į vientisą masę ir sukišama į unifikuotus apvalkalus. Kaip tos puikiosios dešros prekybos centruose: gražesnės viena už kitą, tik nežinia, iš ko iškimštos.
Skaityti toliau: Regimantas Tamošaitis. Maironio metai. Kad klasikas nepasentų

Marcelijus Martinaitis. Apie Maironį, kurio nėra knygose

Kartą vieno pažįstamo, vykstančio į miestą, paprašiau, kad turėdamas laiko užbėgtų į kokį nors knygyną ir man paieškotų Maironio poezijos. Grįžęs skėstelėjo rankomis apgailestaudamas, kad nieko nerado, viskas jau išpirkta, mat paskelbti Maironio metai, jo kūryba visiems ir visur reikalinga, tikriausiai ją skaito, mokosi mintinai ir pan. Juk tie metai svarbus mūsų kultūros įvykis.
Skaityti toliau: Marcelijus Martinaitis. Apie Maironį, kurio nėra knygose

Regimantas Tamošaitis. Orientas ir lietuvių literatūra

Lietuvių literatūros procesas yra integrali Vakarų literatūros ir kultūros istorijos dalis.  Jame atsispindi bendri Vakarų kultūros aksiologiniai bruožai bei simbolinių sistemų kaitos dėsningumai, į kuriuos tenka atsigręžti, aiškinant nacionalinės literatūros raidą.

Skaityti toliau: Regimantas Tamošaitis. Orientas ir lietuvių literatūra