Rašytojas Nacionalinės premijos (ir kitų literatūros premijų) laureatas JONAS MIKELINSKAS šį pavasarį atšventė savo 90-metį. Daugelio romanų ir novelių rinkinių autorius pastaraisiais metais, regis, labiau reiškiasi kaip aštrios publicistinės plunksnos meistras. Tad, rašytojui maloniai sutikus atsakyti į „Literatūros ir meno“ klausimus, labiau šia – visuomenine-istorine linkme ir kreipėme pokalbį…
Skaityti toliau: Pokalbis su Jonu Mikelinsku. Kūdikio akys ir filosofo galva…
Mėnuo: gegužės 2012
Politikus žmoniškumo moko Vydūnas
Vydūno raštai turėtų būti kiekvieno politiko ar į politiką žengiančio naujoko bibliotekoje, – įsitikinusi lituanistė Aušra Martišiūtė-Linartienė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktoriaus pavaduotoja mokslo reikalams, kuri apie filosofo ir rašytojo Vydūno dramaturgiją yra išleidusi ir solidžią monografiją. A. Martišiūtę -Linartienę kalbina žurnalistė Deimantė Zailskaitė.
Skaityti toliau: Politikus žmoniškumo moko Vydūnas
Filosofas Arvydas Šliogeris: „Pasitikiu principu „Aš matau“. Todėl esu matytojas, o ne mąstytojas“
Eugenija Ulčinaitė. Du miestai: Vilniaus ir Rygos aprašymai XVI–XVIII amžiaus literatūroje
Miestų (ypač sostinių) aprašymai sudaro svarbią kiekvienos tautos istorijos ir kultūros dalį. Tarp tokio pobūdžio šaltinių vertingiausią vietą neabejotinai užima konkretūs dokumentai, kronikos, magdeburginių teisių suteikimo aktai, keliautojų, diplomatų įspūdžiai, korespondencija ir t. t. Tačiau ne mažiau svarbūs ir grožinės literatūros tekstai, neretai papildantys istorinius šaltinius ar savitai juos interpretuojantys.
Skaityti toliau: Eugenija Ulčinaitė. Du miestai: Vilniaus ir Rygos aprašymai XVI–XVIII amžiaus literatūroje
Irena Balčiūnienė. Niekšybė prasideda nuo tokių kaip aš, arba Kerouaco dvasia Lietuvoje
Šiemet minime XX amžiaus literatūros legendos, didžiojo bitniko, vieno žymiausių „palūžusiosios“ (beat) ir „palaimintosios“ (beatific) kartos atstovo, Jacko Kerouaco, 90-ąsias gimimo metines.Leidykla „Baltos lankos“ yra išleidusi keturis J. Kerouaco romanus: „Dharmos valkatos“ (2007), „Pabusk. Budos gyvenimas“ (2008), „Kelyje. Originalus ritinys“ (2010), „Big Suras“ (2012).
Tačiau J. Kerouaco kelias į Lietuvą prasidėjo anksčiau, prieš keturiasdešimt metų.
Skaityti toliau: Irena Balčiūnienė. Niekšybė prasideda nuo tokių kaip aš, arba Kerouaco dvasia Lietuvoje