Likus mažiau nei 200 vartotojų, ketų kalbai iškilo didžiulis pavojus. Šia kalba kalbama tik keliuose kaimuose, išsimėčiusiuose Jenisėjaus slėnyje, centriniame Sibire. Kalbos, kuria kalba tiek mažai žmonių, išnykimas gali pasirodyti nereikšmingas. Vis dėlto, kaip ir visos kalbos, ketų kalba unikali. Jos gramatika viena sudėtingiausių iš visų kalbų, kurias kada nors yra tyrinėję lingvistai. Patiems ketams jų kalba kupina gyvųjų ryšių su protėviais, praeitimi ir tradicijomis. Ją praradus stos tyla.
Skaityti toliau: Tylus išnykimas: kas 14 dienų miršta viena kalba
Mėnuo: birželio 2012
Antanas Poška: XX a. lietuvių Odisėjas
Vasara – pats geriausias metas keliauti ir skaityti apie keliones. Džiaugiasi nuo dulkių apvalyti ir į gyvenimo sūkurį grąžinti lagaminai ir kuprinės, populiarumu mėgaujasi turizmo svetainės, ūžia oro uosto laukiamųjų salės.
Skaityti toliau: Antanas Poška: XX a. lietuvių Odisėjas
Griškabūdyje pastatytas paminklas Jonui Jablonskiui
Praeitą šeštadienį, birželio 16 dieną, Šakių rajone, Griškabūdyje, atidengtas paminklas lietuvių kalbos normintojui ir visuomenės veikėjui Jonui Jablonskiui.
Paminklą sukūręs skulptorius Romualdas Kvintas sako ilgai ieškojęs paminklo kompozicijos sprendimo.
Skaityti toliau: Griškabūdyje pastatytas paminklas Jonui Jablonskiui
Justinas Žilinskas: „Po fantastiniais R. Bradbury siužetais slypi esminės visuomenės dėsnių įžvalgos“
Birželio 5-ąją, kai visų pasaulio gyventojų dėmesį buvo užvaldžiusi Veneros kelionė Saulės disku, mirė vienas garsiausių mūsų laikotarpio fantastinės literatūros kūrėjų Ray Bradbury. Skaityti toliau: Justinas Žilinskas: „Po fantastiniais R. Bradbury siužetais slypi esminės visuomenės dėsnių įžvalgos“
Nida Poderienė. Lituanistinio ugdymo kaita: tikslai ir kryptys
Nidos Poderienės, LR švietimo ir mokslo ministerijos Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vyriausiosios specialistės, pranešimas „Lituanistinio ugdymo kaita: tikslai ir kryptys“, skaitytas VI tarptautinėje konferencijoje „Kalbos, kultūra, globalizacija“.
Skaityti toliau: Nida Poderienė. Lituanistinio ugdymo kaita: tikslai ir kryptys
Kęstutis Nastopka. „Pasaulis baigias, todėl / reikia rašyti eilėraščius“
Šis aforizmas – ne Marčėno atradimas. Autorinės teisės turėtų priklausyti Šacherezadai. Legenda pasakoja, kad vienos salos karalius, keršydamas moterims dėl savo pirmosios žmonos neištikimybės, naujas žmonas nužudydavo po pirmosios nakties. Šacherezada suprato, kad išvengti pražūties ji gali tik kalbėdama. Kas naktį pasakodama karaliui vis naują pasaką ir nutraukdama ją įdomiausioje vietoje ji nugali mirtį (ir pagimdo karaliui tris sūnus).
Skaityti toliau: Kęstutis Nastopka. „Pasaulis baigias, todėl / reikia rašyti eilėraščius“
Bronė Stundžienė. Šeimos šventės: praeitis ir dabartis
Bronės Stundžienės, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Dainyno skyriaus vyresniosios mokslo darbuotojos, pranešimas „Šeimos šventės: praeitis ir dabartis“, perskaitytas seminare „Lietuviškas tradicijas tęsiame“.
Aido Marčėno poezijos heroinas
Naujos Aido Marčėno knygos pasirodymas kaskart krusteli lietuviškos poezijos atmosferą. Šį kartą joje poetas pažėrė tankų – japonų lyrikos žanro – žiedų. Jie, kaip ir jazmino, poetui nenustoja daryti įtakos nuo pat jaunų dienų. Nors kas tos jaunos dienos? A. Marčėnas sako, kad ir dabar jaučiasi kažkur tarp šešerių ir šešiolikos. Pasirodo, kol vaikas – tol poetas. Skaityti toliau: Aido Marčėno poezijos heroinas
Irena Smetonienė. Kalbų mokymas ugdymo sistemoje
Dr. Irenos Smetonienės, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Lietuvių kalbos katedros docentės, pranešimas „Kalbų mokymas ugdymo sistemoje: nuo ikimokyklinio ugdymo iki universitetinio lavinimo“, skaitytas VI tarptautinėje konferencijoje „Kalbos, kultūra, globalizacija“.
Česlovo Milošo amžius
Česlovo Milošo amžius — pilnametražis dviejų dalių dokumentinis filmas apie lietuvių kilmės Nobelio literatūros premijos laureatą Česlovą Milošą.