Aldonas Pupkis. Didžiojo „Lietuvių kalbos žodyno“ netektys XX a. viduryje

Dvidešimtojo amžiaus vidurys buvo vienas iš tragiškiausių laikotarpių visoje Lietuvos istorijoje: dvi sovietinės okupacijos ir tarp jų viena vokiečių, Antrasis pasaulinis karas, prieškarinės ir pokarinės represijos apvertė aukštyn kojomis visą krašto gyvenimą, išderino tolygią šalies ekonominę, socialinę ir kultūrinę raidą. Tarp visų materialaus ir dvasinio gyvenimo sričių ypač nukentėjo lietuvių kalbotyra. Ji neteko bent devynių dešimčių jau mokslus išėjusių ir aktyviai dirbančių kūrėjų, potencialių mokslininkų, nuoširdžių kalbos mokslo ir praktikos talkininkų, vienaip ar kitaip prisidėjusių prie didžiojo „Lietuvių kalbos žodyno“ rengimo, jo žodžių kartotekos pildymo. Galima pridurti, kad visi jie buvo išugdyti nepriklausomos Lietuvos mokslo institucijų, kai kurie tobulinęsi užsienyje ir buvo didžiulis lietuvių kalbos mokslo ir praktikos darbo potencialas.
Skaityti toliau: Aldonas Pupkis. Didžiojo „Lietuvių kalbos žodyno“ netektys XX a. viduryje

Viktorija Daujotytė. Skaudieji klausimai Šatrijos Raganos akivaizdoje

Kodėl skaudieji? Ir kodėl Šatrijos Raganos akivaizdoje? Dėl to, kad tie klausimai iškilo primirštų ar ir visai užmirštų Šatrijos Raganos tekstų akivaizdoje. Išėjo du Šatrijos Raganos „Raštų“ tomai – jau ketvirtas ir penktas1. Jie apima didžiuosius rašytojos vertimus, įžymiojo humanistikos pedagogo Fridricho Wilhelmo Försterio (1869–1966) mokymą. Moralinio ugdymo, neatskiriamo nuo krikščionybės postulatų, politinės etikos principų kūrėjas ir skelbėjas, vienas ryškiųjų pacifistinio, antiautoritarinio judėjimo lyderių praėjusio amžiaus Europoje.
Skaityti toliau: Viktorija Daujotytė. Skaudieji klausimai Šatrijos Raganos akivaizdoje

Maironis. Ištaręs mums Lietuvą

Jau nuskambėjus ir tikrajai lietuvių poezijos patriarcho Jono Mačiulio-Maironio 150 metų sukakčiai, ir paskelbtiesiems Maironio metams jau einant į pabaigą, darsyk apie Maironį – tik ne apie buvusį, o apie šiandien esamą – kalbamės su literatūros mokslininke, humanitarinių mokslų daktare, Maironio kūrybos specialiste, VU Filologijos fakulteto dėstytoja Brigita SPEIČYTE.
Skaityti toliau: Maironis. Ištaręs mums Lietuvą

Jolanta Zabarskaitė. Ar pavyktų išdidžiai pasakyti – aš esu joks?

Gyvename pasaulyje, kuris neįsivaizduojamas be technologijų, be nuolatinio judėjimo, be kalbinės įvairovės, kultūrų įvairovės aplink. Kas esame? Ar keičiamės? Ar lituanistika vis dar mus, lietuvius, telkiantis veiksnys? Jei taip, kaip ja tinkamai pasirūpinti? Ar reikia rūpintis? Jei ne, kas mus buria?

Atsispyrę nuo tokių abejonių, kalbamės apie lituanistiką su Lietuvių kalbos instituto direktore Jolanta Zabarskaite. Keliame klausimus dėl kintančios lituanistikos sąvokos ir „grėsmių“.
Skaityti toliau: Jolanta Zabarskaitė. Ar pavyktų išdidžiai pasakyti – aš esu joks?

Tautos savastis – per išmintį ir žaismę

Sako, nėra to blogo, ko nesuvalgytų studentas. Dangus aukštai, o Seimas – toli. Geriau žvirblis rankoje nei žąsis lovoje. Patarlių perdirbiniai dabar labai populiarūs, o naujųjų tautosakos reiškinių tyrinėtoja dr. Dalia Zaikauskienė džiaugiasi senojo klodo gyvybingumu ir tautos kūrybingumu. Skaityti toliau: Tautos savastis – per išmintį ir žaismę

Rita Miliūnaitė. Kalbos vartotojai ir naujadarų kūryba

Naujadarai – viena iš pačių gyviausių temų, siejančių kalbos vartotojus su kalbos specialistais. Nuolatinių diskusijų fone ryški nuostata, kad kurti naujus žodžius, ypač svetimybių atitikmenis, – išskirtinai kalbininkų, beje, šia savo kūryba sunkiai teįtinkančių kalbos vartotojams, reikalas…
Skaityti toliau: Rita Miliūnaitė. Kalbos vartotojai ir naujadarų kūryba

Brigita Speičytė. „Stebuklinga istorija“: Maironio kūrybos šaltiniai

Lietuvių kultūroje Maironis įsitvirtino kaip „Pavasario balsų“ autorius. Retrospektyviai žvelgiant, poezijos rinkinio pirmosios publikacijos metai – 1895-ieji – iškyla kaip ryškus lietuvių literatūros ir kultūros riboženklis, pritemdantis Jono Mačiulio kūrybinio gyvenimo dešimtmetį, prabėgusį nuo debiuto „Aušroje“ eilėraščiu „Lietuvos vargas“ 1885 m. iki „Pavasario balsų“. Jau vien kokybinis stiliaus skirtumas (tiesiog kontrastas) tarp pirmosios spaudos publikacijos ir rinkinio tekstų rodytų, kad tas dešimtmetis pradedančiam poetui buvo labai turiningas. Straipsnyje grįžtama prie Maironio kūrybos pradžios, jo stiliaus formavimosi laiko. Sustojama prie ankstyvųjų tekstų, aiškinantis juose ryškėjančias autoriaus rašymo motyvacijas, kurios savu ruožtu susijusios su pasirinktomis vertybinėmis nuostatomis bei laikysenomis tuometiniame literatūros lauke.
Skaityti toliau: Brigita Speičytė. „Stebuklinga istorija“: Maironio kūrybos šaltiniai

Aidas Marčėnas. Poetui būti poetu – būdas būti žmogumi

Pradėkime nuo oficialių raštų. 1993-iaisiais, stodamas į Rašytojų sąjungą, Aidas Marčėnas pateikė tokią savo biografiją: „Gimiau 1960 metais rugsėjo 24 dieną Kaune. Augau žiemą Kaune, vasarą Maišymuose, nuo 1964 metų gyvenu Vilniuje. Pradėjau ir baigiau Vilniaus 22-ą vidurinę mokyklą, makalavausi Klaipėdos ir Vilniaus konservatorijose. Nuo 1982 metų galutinai apsisprendžiau tapti poetu, ir tada mano gyvenimas pasibaigė.“
Skaityti toliau: Aidas Marčėnas. Poetui būti poetu – būdas būti žmogumi