George Orwell: „Netvarka visada turi daug bendro su laisve“

1984 m. žurnale „Buisness Software Review“ pasirodė interviu su George’u Orwellu. Jame „ICP“ redaktorius Scottas Palmeris bando apžvelgti rašytojo kelią literatūrinės utopijos link ir išsiaiškinti, kaip „1984-ųjų“ vizija išsipildė tikrovėje. Straipsnio pabaigoje randame pastabą: „Nuovokiam skaitytojui turėjo kilti klausimas, kaip „Business Software Review“ pavyko prakalbinti autorių, mirusį prieš daugiau nei trisdešimt metų. Įvykti šiam modernios žurnalistikos stebuklui padėjo britų literatūros profesorius ir vienas pagrindinių G. Orwello kūrybos tyrinėtojų Davidas Wykesas. Pasitelkdamas didžiulį savo žinių bagažą, jis atsakė į interviu klausimus taip, kaip į juos, labai tikėtina, būtų atsakęs pats autorius.“

Skaityti toliau: George Orwell: „Netvarka visada turi daug bendro su laisve“

Algirdas Saudargas. Lietuvių kalba privalo tapti raštinga ir skaitmeninėje epochoje

Europarlamentaras Algirdas Saudargas jau kurį laiką domisi kalbos technologijomis. Jis primena ne tik apie glūdinčias tautines vertybes, bet ir perkelia diskusiją į tarpdisciplininį lygį, aiškindamas, kad, atėjus naujiems laikams, kalba turi prie jų prisitaikyti. Šiuo atveju tai reikštų, jog kalba turi tapti „raštinga“ ir skaitmeninėje epochoje.
Skaityti toliau: Algirdas Saudargas. Lietuvių kalba privalo tapti raštinga ir skaitmeninėje epochoje

Kęstutis Nastopka: „Džiaugsmo teikia visos gyvenimo apraiškos“

Su Nacionalinės premijos laureatu prof. Kęstučiu Nastopka kalbasi VU semiotikos magistrantės Miglė Anušauskaitė ir Asta Skujytė.

Kęstutis Nastopka. Astos Skujytės nuotrauka

M. A. Premiją gavote už lietuviškos semiotikos puoselėjimą. Esate minėjęs, kad prie semiotikos Jus atvedė literatūra. O kas atvedė prie literatūros?
Skaityti toliau: Kęstutis Nastopka: „Džiaugsmo teikia visos gyvenimo apraiškos“

Viktorija Daujotytė. Emigravusi į šalį, vardu SUTEMA. In memoriam Liūnė Sutema

Liuøneú Sutema

Liūnė Sutema

1927 07 05–2013 01 16

2013 m. sausio 17-osios vakare liūdna žinia – Lemonte mirė Liūnė Sutema.

Eilėraščio prisiminimas: „Emigruosiu į šalį, kurios dar nėra / ir duosiu jai vardą / SUTEMA, / ir ji bus nepriklausoma / nuo dangaus ir žemės, / neperkama, neparduodama, / ir ne pasaka – / Kai Didysis Magas / ranka debesį palies, / upelė Liūnė sroventi pradės, / nusinešdama visus paskendusius – / emigruosiu į šalį, / kuri vienąkart bus –“.
Paskutinė Liūnės Sutemos emigracija.
Skaityti toliau: Viktorija Daujotytė. Emigravusi į šalį, vardu SUTEMA. In memoriam Liūnė Sutema

Kęstutis Nastopka: Liūnės Sutemos poezijos žemė tebėra gyvastinga

Prisimindamas neseniai mus palikusią Liūnę Sutemą (tikr. Zinaida Nagytė-Katiliškienė), Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas literatūrologas ir semiotikos tyrinėtojas prof. Kęstutis Nastopka sako, jog netekome iškiliausios lietuvių išeivijos poetės.
Skaityti toliau: Kęstutis Nastopka: Liūnės Sutemos poezijos žemė tebėra gyvastinga

LNB virtuali paroda. „Vincas Mykolaitis-Putinas: Nenoriu išnykti iš savo šviesiosios būties“

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje parengta virtuali paroda „Vincas Mykolaitis-Putinas: Nenoriu išnykti iš savo šviesiosios būties, skirta žymaus lietuvių poeto, prozininko, dramaturgo Vinco Mykolaičio-Putino 120-osioms gimimo metinėms.

Parodoje atspindėti svarbiausi rašytojo biografijos momentai, kūrybos bruožai, supažindinama su jo parašytomis knygomis, vertimais, straipsniais, pateiktas didelis pluoštas fotografijų, mokslo, kultūros veikėjų straipsnių apie poetą ir jo kūrybą.
Skaityti toliau: LNB virtuali paroda. „Vincas Mykolaitis-Putinas: Nenoriu išnykti iš savo šviesiosios būties“

Alfonsas Nyka-Niliūnas. Putinas gyvenimo ir kūrybos prieštarose (1964–1967)

Vincas Mykolaitis-Putinas yra viena tragiškiausių asmenybių lie­tuvių literatūroje. Nuo pat ankstyvos jaunystės pasmerktas vidinio emigranto likimui, jis nuolat turės kovoti su kieno nors primesta disciplina, kieno nors uždėtais varžtais, kam nors paklusti, nusilenkti, neturėdamas galimybių ar valios realiai pasipriešinti. Pirmoji ir galbūt pagrindinė jo vidinės emigracijos priežastis buvo aniems laikams būdingas stojimas į kunigų seminariją be pašaukimo, vien tik nusilenkiant tėvų valiai, paremtai įsitikinimu, kad „pripras“. Ir iš tiesų, kaip tatai liudija biografiniai faktai ir ypač kūrybos analizė, jis iki tam tikro laipsnio „priprato“. Šiame „pripratime“, mūsų nuo­mone, glūdi visos jo asmeninės tragedijos šaknys.
Skaityti toliau: Alfonsas Nyka-Niliūnas. Putinas gyvenimo ir kūrybos prieštarose (1964–1967)