Mėnuo: vasario 2013

Skaityti toliau: Netektis. Mykolas Sluckis (1928 10 20–2013 02 25)

„Ar lietuvių kalba Lietuvoje iš tikrųjų tokia prestižinė, kaip kad norėtume? – klausia kalbininkė profesorė Danguolė Mikulėnienė. – Jeigu taip būtų, užrašų kitomis kalbomis būtų mažiau“. Anot kalbininkės, jei nevertiname savo kalbos ir nelaikome jos prestižine, ką ir kalbėti apie tarmes.
Skaityti toliau: Danguolė Mikulėnienė: kaip žiūrime į kalbą, taip žiūrime ir į tarmę

Lituanistų sambūrio                                        2013 m. vasario 20 d.

Kreipimasis
į Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministrą bei Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narius
Dėl Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino programos keitimo

Gerbiamasis Pone Ministre,
Gerbiamieji Seimo nariai,

Asociacija Lituanistų sambūris, jungianti lietuvių kalbos ir literatūros mokytojus bei mokslininkus, yra susirūpinusi lituanistikos būkle Lietuvos mokyklose ir atkreipia Jūsų dėmesį, kad Vyriausybės Politinės tarybos priimtas sprendimas dėl egzaminų tvarkos šią būklę reikšmingai pablogina.
Skaityti toliau: Dėl Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino programos keitimo

Artėja šimtmetis, kai Vilniuje nuskambėjo žinia apie Lietuvos valstybės atstatymą. Dar tik šimtmetis, kai moderni lietuviškoji tapatybė laisva valia įgijo gryną ir aiškų pavidalą, be kokių nors išlygų ar kompromisų: nepriklausoma demokratiniais pagrindais sutvarkyta Lietuvos valstybė su sostine Vilniuje.
Skaityti toliau: Mindaugas Kvietkauskas. Kova dėl kultūros: nepabaigtas siužetas

Rašytojo Julijono Lindės-Dobilo(1872–1934) nuomone, ir pažinęs Vakarų Europos kultūrą Jonas Basanavičius (1851–1927) netapo kokiu didvyriu, bet pasiliko kuklus, tylus, ramiai savo darbą dirbantis lietuvis. Tokį įspūdį paliko jo viešnagė Panevėžio valstybinėje gimnazijoje 1922 m. pabaigoje. Garbingasis svečias atrodė labai nesveikas ir silpnas, atsiprašė, kad jam sunku kalbėti. Atsakydamas į direktoriaus Jono Yčo žodžius, kad patriarcho veiklą vainikavo Lietuvos nepriklausomybė, greitai, lengvai ir aiškiai ištarė: „Nieko mes nemanėm, apie jokias nepriklausomybes nesvajojom. Mes žinojom, kad reikia tauta kelti, ir dirbom.“
Skaityti toliau: Algirdas Grigaravičius. Jonas Basanavičius: „Aušros“ link

Apie Juditos Vaičiūnaitės kūrybą parašyta daug. Tačiau prie jos nuolat bus grįžtama tarsi regint „šiaurės rūke rūškanam“ vis naujas prasmes, kaip jos skleidžiasi aprašytuose Šiaurės Atėnuose – Vilniaus mieste, kurio erdvė prisodrinta ne tik gyvenamojo laiko kultūros elementų, bet ir savitos laiko tėkmės, nuspalvintos lyrinio subjekto potyrių. Taigi ir aš bandau įsukti hermeneutinį ratą ir skaitytojos akimis prasiskverbti į antikos klodus, glūdinčius J. Vaičiūnaitės poetiniame pasaulyje, ir iškelti juos į analizės paviršių.
Skaityti toliau: Dainora Kaniavienė. Antikos recepcija Juditos Vaičiūnaitės eilėraštyje „Šiaurės Atėnai“

Poetas, dramaturgas, kritikas, vertėjas ir eseistas Sigitas Geda beveik nuo pirmųjų kūrybinių žingsnių tapo vienu ryškiausiu kūrėju, savo poezija, kritikos tekstais, eseistika daręs didelę įtaką lietuvių literatūrai ir jos kūrėjams. „S.Geda yra lietuvių poezijos transformatorius, perkeitėjas; poezijos tradicija yra jo perskverbiama, pleištinis judesys, plėšiantis. Nėra prasmės klausti apie plėšiančio judesio teisingumą, jis nėra atsižvelgiantis. Gali būti drastiškas, būtinai provokatyvus“, – rašė profesorė Viktorija Daujotytė.
Skaityti toliau: Sigitui Gedai atminti

Su Si­gi­tu Ge­da stu­di­jų lai­kais bu­vo­me di­de­li drau­gai (drau­gys­tė, aiš­ku, tę­sė­si ir pas­kiau). 1965 me­tais, bai­gęs uni­ver­si­te­tą, rug­sė­jo mė­ne­sį pra­dė­jau mo­ky­to­jau­ti (pa­gal pa­sky­ri­mą) Anykš­čių ra­jo­no Ku­ni­giš­kių aš­tuon­me­tė­je mo­kyk­lo­je. Lap­kri­čio mė­ne­sį bu­vau me­tams pa­im­tas į ka­riuo­me­nę. Per tą lai­ką su Si­gi­tu su­si­ra­ši­nė­jo­me. Čia at­rin­kau ke­tu­ris iš tu­ri­mų jo laiš­kų. Juo­se ap­ra­šo­mi Si­gi­to žy­giai dėl pir­mo­sios kny­ge­lės ir „Straz­do“ lei­di­mo, re­flek­tuo­ja­ma sa­vo­ji po­ezi­ja, nu­sa­ko­ma tuo­me­ti­nė li­te­ra­tū­ros gy­ve­ni­mo si­tu­a­ci­ja… Kal­ba ne­keis­ta. Pra­leis­tos vie­tos, kur šne­ka­ma apie la­bai as­me­ni­nius ar­ba bui­ti­nius da­ly­kus ir kur šiek tiek mė­gė­jiš­kai te­ori­zuo­ja­ma.
A. A.
Skaityti toliau: Keturi Sigito Gedos laiškai