Mėnuo: kovo 2013

Kol kas labai dažnai pamirštame, kad pagal seną tradiciją krikščionių kraštų valdovų (kaip ir šventųjų) vardai visada lietuvinami – keičiami savais tos pačios kilmės vardais.
Skaityti toliau: Irena Balčiūnienė. Ar galim tvirta ranka rašyti karalių vardus?

Vydūno 145-osioms gimimo ir 60-osioms mirties metinėms

Vydūno būtis mūsų kultūros erdvėje nuo pat jo vardo pasirodymo iki šiolei yra ypatinga. 1911 m. išleistame istoriosofiniame traktate „Mūsų uždavinys“ būties slėpiningumui pabrėžti jis panaudojo sfinkso įvaizdį. Tą įvaizdį galima pritaikyti ir jam pačiam. Vydūno fenomenas visą laiką buvo ir tebėra kaip tas sfinksas, slėpiningas, vertinamas nevienareikšmiškai. Vieni pagarbiai žvelgia į jį kaip į gilios išminties šaltinį, kiti prieš jį jaučiasi pasimetę, nes nežino, kokiu matu jį matuoti, dar kiti juo piktinasi, kad drįso praverti platesnius minties horizontus nustatytoms tikėjimo tiesoms patikrinti, pagrįsti ar jų aiškinimus savaip pakoreguoti, o labai daug kam nei šilta, nei šalta, kad jis iš viso yra. Tačiau kultūriškai aktyvesnioji tautos dalis neišvengiamai jaučia jo buvimą, nors kai kam ir iš jų norėtųsi, kad geriau Vydūno nebūtų arba kad bent jis nesimaišytų mūsų dienų kultūrinio ir dvasinio gyvenimo vyksmuose. Tačiau tas fenomenas vis dėlto yra ir tuo buvimu vienaip ar kitaip mus veikia, tad svarbu jį pažinti ir išsiaiškinti, kur slypi jo veikimo galia. Kitaip tariant, reikia įminti šio mūsų kultūros erdvėje stūksančio sfinkso slėpiningumo mįslę. Žinoma, jei jaučiame pažintinę, kultūrinę ar kitokią to įminimo prasmę.
Skaityti toliau: Vacys Bagdonavičius. Ar Vydūnas – slėpiningas sfinksas?

Meno pauzė

Prieš dešimt mėnesių pabaigiau „Dievų taupyklę“ ir ištiko meno pauzė. Šiuos sakinius pradedu rašyti du tūkstančiai dešimtųjų metų vasario dvidešimt pirmąją dieną, tėvo trečiųjų mirties metinių išvakarėse, tvirtai, sugrįžęs iš pasislankiojimo po Rasas, idant neišprotėčiau nuo poezijos, kuri niekam nereikalinga.
Gal todėl, kad poezija nereikalinga, jos tiek daug. Ji – turinčiam akis, ausis ir sąžinę – visur, kur sugyvena sąmonė ir kalba, o ypač – sniegenomis nurausvintuose kapinių medžiuose. Ji iš ten, kur kalbos nebėra.
Skaityti toliau: Aidas Marčėnas. Sakiniai (Menkoji eseistika)

2013 m. kovo 16–17 d. Užutrakio dvaro sodyboje įvyko 4-asis prigimtinės kultūros tyrinėtojų seminaras, skirtas žemei. Žemei, kuri laikoma šventa, maitina, vienų paveldima, branginama, kitų perkama, parduodama. Profesorė  Viktorija Daujotytė šioje konferencijoje skaitė pranešimą „Prigimtoji žemėjauta Žemaitės kūryboje“.
Skaityti toliau: Viktorija Daujotytė. Prigimtoji žemėjauta Žemaitės kūryboje

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarės, Anykščių Antano Vienuolio mokyklos direktorės kalba, pasakyta iškilmingame Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjime Seime 2013-03-11

Skaityti toliau: Irena Andriukaitienė: Lietuvių tauta bus gyva, kol kalbėsime lietuviškai

Neseniai knygų mugėje buvo diskutuota, atrodo, nuolat aktualiu klausimu – kokia turėtų būti literatūros programa 11–12 klasių moksleiviams ir kokius kūrinius turi būti skaitęs išsilavinęs Lietuvos žmogus. Diskutuoti susirinko gimnazistai ir chrestomatijų autoriai – Darius Kuolys, Mindaugas Kvietkauskas ir Gytis Vaškelis.
Skaityti toliau: Lietuvių literatūros chrestomatija – moksleivių jungas ar bendruomenės išlikimo laidas?