Lietuviai yra tauta, kuri nebegyvena vien Lietuvoje – tai faktas. Ir šiandien reikia labai daug kūrybos energijos, kad savo kalbą ir kultūrą išlaikytume kaip traukiantį gravitacijos lauką. Taip teigia filosofas profesorius Leonidas Donskis. Anot jo, mūsų valstybę reikia perorientuoti į kitokią strategiją.
Skaityti toliau: Leonidas Donskis. Lietuvą suvienyti ir paversti tėvyne gali prasmės jausmas
Mėnuo: balandžio 2013
Ramutė Bruzgelevičienė. Lietuva atranda Meilę Lukšienę
Jau nuo 2011 metų lapkričio mėnesio Lietuva gyvena žinia, kad literatūrologės, švietimo istorikės, edukologės, pedagogės habil. dr. Meilės Lukšienės 100-osios gimimo metinės įtrauktos į UNESCO 2012–2013 metais minimų sukakčių kalendorių.
Skaityti toliau: Ramutė Bruzgelevičienė. Lietuva atranda Meilę Lukšienę
Aldona Paulauskienė. Lietuvių kalbos išdavystė tebevyksta
Ji prasidėjo beveik su nepriklausomybės paskelbimu, kai iš žiniasklaidos dingo kalbos skyreliai ir kalbos valandėlės. Iš pradžių atrodė, kad tai dar ne išdavystė, o tik kai kurių žmonių nesupratimas to, ką jie daro.
Skaityti toliau: Aldona Paulauskienė. Lietuvių kalbos išdavystė tebevyksta
Gytis Norvilas: „Nesuprantu taikaus buvimo poezijoje“
Kūrybiškiausios 2012 m. knygos „Išlydžių zonos“ autorius, poetas Gytis Norvilas dėstydamas mintis apie kūrybą, visai kaip ir savo eilėraščiuose, nevynioja žodžių į vatą: „Poezija turi duoti per galvą.“ IQ G. Norvilas pasakojo, kuo naudingi poezijos smūgiai. Skaityti toliau: Gytis Norvilas: „Nesuprantu taikaus buvimo poezijoje“
Jurgos Juodytės videoperformansas „Tarmė“
Tarmė – nekintantis, stabilus, įgimtas, su krauju gaunamas ankščiausias kalbinis įgūdis. Archajinis palikimas nekinta laike, yra griežtai „pririštas” prie vietos ir joje gyvenančių žmonių – taip sukuriamas uždaras arealas, bendruomenė, kalbanti tik jai suprantama specifine kalba.
Austė Nakienė. Miesto folkloro sąjūdis. Išeivių iš kaimo tapatybės paieškos
XX a. amžiaus 7-ajame dešimtmetyje Lietuvoje kilo susidomėjimas kraštotyra, pradėta rengti tautosakos rinkimo ekspedicijas, pasidainavimų vakarus, liaudies šokių vakarėlius, ėmė burtis folkloro ansambliai. Galima įsivaizduoti, kad šis sąjūdis kilo dėl to, kad tradicijos „persikraustė“ į miestus. Bet gal viskas klostėsi sudėtingiau? Kodėl miestiečiai susidomėjo kaimo gyvenimu, studentai važiavo į tautosakos rinkimo ekspedicijas, valandų valandas bendravo su lėtai kalbančiais, daug ko neprisimenančiais senukais arba rinkosi Vilniaus universiteto kavinėje ir pagal kaimišką muziką šoko seniai nemadingus šokius, kurių nešoko jų tėvai? Kodėl jie, būdami visai jauni, elgėsi lyg kokie pagyvenę žmonės?
Skaityti toliau: Austė Nakienė. Miesto folkloro sąjūdis. Išeivių iš kaimo tapatybės paieškos
Nida Poderienė: „Lietuvių kalba turi rūpėti ne tik lietuvių kalbos mokytojams, bet ir kitų dalykų pedagogams“
Šiandien jau nebestebina, kad dauguma moksleivių, nemažai ir darželinukų kuo puikiausiai kalba viena ar daugiau užsienio kalbų, ištisas valandas praleidžia ne bendraudami su bendraamžiais, o šiuolaikinių technologijų draugijoje, neretai geriau už suaugusiuosius išmano visas technologijų valdymo ir naudojimo subtilybes. Rezultatas – auga nauja, protingų ir kūrybingų žmonių karta. Deja, su apgailestavimu tenka pridurti – ir nelabai raštingų žmonių karta, mat dabartiniai jaunuoliai vis prasčiau vartoja savo gimtąją lietuvių kalbą.
Skaityti toliau: Nida Poderienė: „Lietuvių kalba turi rūpėti ne tik lietuvių kalbos mokytojams, bet ir kitų dalykų pedagogams“
Raminta Gamziukaitė. Kurtuazinė Rainerio Marijos Rilke’s vienatvė
Rilke, gimęs nerealybėje, gyvenimą baigė legendoje. Claire Gol
Kiekvienas skaitytojas, o juo labiau gerbėjas, turi susikūręs savąjį Rainerį Mariją Rilke’ę. Ko verti vien jo lyrinių ciklų pavadinimai – „Duino elegijos“, „Sonetai Orfėjui“! Juose tarsi užkoduota paslaptis, o gal iš tikrųjų ji ten slypi ir ne taip jau lengvai atsiveria skaitančiajam. Versti Rilke’ę, analizuoti Rilke’ę – pavojingas užsiėmimas, nes šis poetas tiesiog skamba lyg muzika ir gali sutilpti vienoje strofoje, net eilutėje, kad ir tokioje: „wenn seine Seele Sehnsucht sang.“ Šių ir panašių sąskambių perteikti kita kalba neįmanoma ir greičiausiai nereikia, nes tai nebebus Rilke. Jo neidealizuoju ir nedemonizuoju, bet niekada nedrįsčiau analizuoti.
Skaityti toliau: Raminta Gamziukaitė. Kurtuazinė Rainerio Marijos Rilke’s vienatvė
Tomas Dirgėla. Lietuvininkas Liudvikas Rėza – lietuvių kultūros pagrindų kūrėjas
Prūsų lietuvių visuomenės veikėjas, lituanistas, teologas, tautosakininkas, Karaliaučiaus universiteto profesorius Liudvikas Rėza, išleidęs pirmąjį lietuvių liaudies dainų rinkinį, sakė: Lietuvių liaudies dainos, kaip šis rinkinys rodo, daugiausia yra meilės dainos: jose apdainuojami meilės ir džiaugsmo jausmai, piešiama šeimos gyvenimo laimė ir paprasčiausiu būdu parodomi švelnūs šeimos narių ir giminių santykiai…
Skaityti toliau: Tomas Dirgėla. Lietuvininkas Liudvikas Rėza – lietuvių kultūros pagrindų kūrėjas
Donatas Sauka.Taurus poezijos neturtas kryžkelėje tarp kaimo ir civilizacijos
Marcelijus Martinaitis, šešeriais metais jaunesnis už Justiną Marcinkevičių ir panašaus amžiaus debiutavęs (plg. 1955 ir 1962), turėjo vaikystę, kaip ir Just. Marcinkevičius, savo turiniu ir prasme archajiškesnę, daug labiau nuo civilizacijos nutolusią nei bet kas iš ankstyvesnės kartos poetų, menininkų, taip pat nei dauguma jų bendraamžių. Kalbant apie Just. Marcinkevičių, šita aplinkybė nebuvo pabrėžta. O ją akcentuoti būtina.
Skaityti toliau: Donatas Sauka.Taurus poezijos neturtas kryžkelėje tarp kaimo ir civilizacijos