Darius Kuolys. Ugdymas laisvei: Meilės Lukšienės programa

Prieš šimtmetį, 1913 m. rugpjūčio 20 d., Vienoje gimė Meilė Lukšienė – lietuvių literatūros ir kultūros istorikė, politikė, švietėja. Kartu su UNESCO minėdami dr. M. Lukšienės šimtąsias gimimo metines, siūlome jos idėjoms skirtą Dariaus Kuolio straipsnį.
Skaityti toliau: Darius Kuolys. Ugdymas laisvei: Meilės Lukšienės programa

Darius Kuolys. Apie Meilę Lukšienę

Žiūriu į save jauną, bandančią keisti gyvenimo papročius ir formas, žiūriu į jaunimą, kuris šiandien dažnai bando jas laužyti ir daužyti, kartais net paneigdamas santaikos, harmonijos ieškojimo būtinumą. Tuo keliu einant gyvenimas skurdėja. Formos keičiasi ir turi keistis, bet jų prasmes, ypač giliąsias, kažin ar dera nubraukti? Kažin ar dera nubraukti didžiuosius pasakojimus – sąryšingumo ir prasmės ieškojimą?
Meilė Lukšienė, 2004 m.
Skaityti toliau: Darius Kuolys. Apie Meilę Lukšienę

Arvydas Juozaitis. Meilės šimtmetis

Kaip klojami amžinų darbų pamatai? Meilė sakė: „Reikia įvertinti savo jėgas, tada įvertinti kitų jėgas, o jau tada pasverti, kas ir kaip geriau įgyvendins uždavinį“. Tai bent abėcėlė! Bendras uždavinys – pirmoje vietoje, o ne „aš“ ir ne „mano partija“. Paprasta. Inteligentiška. Ir bejėgiška.
Skaityti toliau: Arvydas Juozaitis. Meilės šimtmetis

Viktorija Daujotytė. Tautiškumas / nacionalumas: kultūros lygmuo

Laisvė yra kultūros sritis.
Marcelijus Martinaitis

Patikimai skambanti mintis: „Tautinė savimonė ir valstybinis mąstymas – kiekvienos valstybės pamatas“1. Turėtume pridurti: klasikinė mintis, taikytina klasikinei valstybei. Kas pasikeičia šiandien, kai klasikinius žmogaus ir valstybės parametrus keičia postmodernūs modeliai, konstruojami ir įtakojami ne tik tautinių, bet ir kosmopolitinių nuostatų, naujų darinių, sąjungų? Kai moderniosios epochos bandymai suderinti skirtingus žmogiškojo pasaulio lygmenis vis labiau išvirsta nebeužglaistomomis nedermėmis? Žmogaus savasties, savumo ir kitumo suderinamumo problema neišnyksta. Neišnyksta ir nacionalinės savigarbos, nacionalinio orumo jutimas. Dar ir 1981 m. nelengvai galėjo išlikti Meilės Lukšienės sakinys straipsnyje „Jono Biliūno laiškai“: „Kaip individas identifikuoja save, suvokdamas savo bendražmogiškas ir išskirtinai individualiąsias savybes, taip ir tautos savimonė grindžiama tų dviejų komponentų. Paneigiant nacionalinį savitumą, t. y. savitos kultūros turėjimą ir sugebėjimą ją toliau ugdyti, pažeidžiamas nacionalinis orumas“2. Bendražmogiška, bet ir atskira, daugiau ar tik vos vos. Kad tauta yra, kad žmoguje budi jo tauta, labiausiai matyti, kai pažeidžiamas tautos orumas, savigarba. Iš įžeisto tautos orumo kyla ir kraštutiniai, radikalūs veiksmai. Fašizmo genezėje slypi ir vokiečių tautos pažeminimas po Pirmojo pasaulinio karo; net jei tolygus. Radikaliais, pavojingais nacionalizmo demonstravimais į kažką atsakoma. Reikia teisingai suvokti, į ką.
Skaityti toliau: Viktorija Daujotytė. Tautiškumas / nacionalumas: kultūros lygmuo

Gediminas Mikelaitis. Šatrijos Ragana – dvasinės literatūros rašytoja

„Laidojam paprastą, labai kuklią mergelę, 52 metų Mariją Pečkauskaitę. Šitame žemaičių kampelyje ji nuolat pragyveno keliolika metų ir buvo žinoma visiems jums – kaip tėvams, taip vaikams. Tai už ką gi jūs ir mes pagerbiame tą mergelę? Už tai, kad ji Židikams buvo skaisti saulelė, šilta šilimėlė, kurios spinduliai plito po Lietuvą“, – sakė Vaižgantas per rašytojos Šatrijos Raganos (1877–1930) laidotuves.
Skaityti toliau: Gediminas Mikelaitis. Šatrijos Ragana – dvasinės literatūros rašytoja

Pasivaikščiojimai su Tomu Venclova

„…ir viskas buvo Dievo dovana…“  (Tomas Venclova  „Gyvųjų motina“)
Nors iš poezijos neišgyvensi (kyla klausimas ar galima išgyventi iš kūrybos?), tačiau tai neatstumia žmonių nuo to, ką jie daro. Ką jie kuria. Neatstūmė ir Tomo Venclovos, kuris ne tik tyrinėja literatūrą, yra publicistas ir vertėjas bei profesorius Jeilio (JAV) universitete. Be šios daug laiko atimančios veiklos, jis dar ir kuria poeziją. Galima drąsiai teigti, kad Tomas Venclova yra tikra Dievo dovana mūsų šaliai.
Skaityti toliau: Pasivaikščiojimai su Tomu Venclova