Mėnuo: rugsėjo 2013

Homines historiarum ignari semper sunt pueri

Kovo 11-oji ir vasario 16-oji – kiekvienam patriotui puikiai žinomos datos. 1990 metų kovo 11-ąją dieną buvo atkurta 1918 metais lietuvių tautos atstatyta ir demokratiniais pagrindais besiremianti Lietuvos valstybė. Kaip ir viskas aišku. Taip ir turi būti! Vis dėlto dera pažymėti, jog istorinių faktų masinis žinomumas nebūtinai reiškia gilesnes politines, kultūrines refleksijas. Atidesnio skaitytojo dėmesį turėtų patraukti klausimas: kaip atsirado 1918 metų Lietuvos valstybė?
Šiuo tekstu nebus siekiama pateikti išsamų ir visą apimantį lietuvių tautinio atgimimo vaizdą. Bus mėginama parodyti svarbų aušrininko, gydytojo Jono Basanavičiaus (1861–1927) indėlį lietuvių tautiniame atgimime.
Skaityti toliau: Gediminas Zelvaras. Jonas Basanavičius: tautinio atgimimo uždaviniai

Kas yra poetas, yra lygiai taip pat sunku atsakyti, kaip ir į klausimą: kas yra tas keistasis sutvėrimas Pegasas? Ar tai koks Vytauto laikų žemaitukas arklys, kuriuo, anot Simano Daukanto, prisipylęs kailinių rankovę barščių, galėdavai nujoti iki Juodosios jūros ir sugrįžti į Pilviškius, ar – propagandos išaugintas sovietinis gaidys, kuriuo gali ir joti, ir skristi?
Skaityti toliau: Antanas Gustaitis. Poetai ir poezija

Vilnius sukvietė Europos mokslininkus, politikus, kalbų profesijų atstovus, poliglotus, jaunimą diskutuoti apie kalbų reikšmę ir svarbą Europoje.
Rugsėjo 25–26 d. Vilniuje, Lietuvos Respublikos Seime vyksta konferencija „Vienijanti įvairovė: kalbų reikšmė mobilumui, darbui ir aktyviam pilietiškumui“, skirta Europos kalbų dienai ir Lietuvos pirmininkavimui Europos Tarybai pažymėti. Konferenciją rengė Europos Komisija, Lietuvių kalbos institutas, Valstybinė lietuvių kalbos komisija ir Vilniaus universiteto Vertimo studijų katedra. Renginį globojo Europos Komisijos narė Androulla Vassiliou.
Skaityti toliau: Jolanta Zabarskaitė. Ar esame per maži ką nors nuveikti dėl savo kalbos

„Tarmės – didžiulis turtas, kurio atsisakyti, kol jis dar yra, būtų didžiulis nesusipratimas“, – sako gimtosios tarmės nepamirštantis Vilniaus universiteto profesorius Bonifacas Stundžia (60), kuris stengiasi kiekvienam savo studentui įskiepyti meilę ir pagarbą Lietuvos tarmėms. Nors tarmiško kalbėjimo, kaip pastebėjo, jaunojoje kartoje pasigendama, tarmių tradicijos pagyvėjimas, ypač dabar, Tarmių metais, neabejotinai jaučiamas.
Skaityti toliau: Deimantė Zailskaitė. Bonifacas Stundžia nebijo pasirodyti senoviškas

Turime skirti du dalykus: kada pirmosios žinios apie Bizantiją pasiekė Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę ir pirmuosius mus pasiekus dokumentus, tiksliau: mums žinomus. Mūsų istorikai kol kas beveik dar neturėjo galimybių rimtai padirbėti Bizantijos archyvuose. Sprendžiame pagal archeologinius radinius, bylojančius apie materialinių kultūrų sąsajas ir Rusijos kronikas.
Skaityti toliau: Bronislovas Genzelis. Pirmieji LDK kontaktai su Bizantija

 

 

 

Virtualios parodos, skirtos žymios mokslininkės, habilituotos mokslų daktarės prof. M. Lukšienės 100-osioms gimimo metinėms.
LNB parengta virtuali paroda yra čia.
UPC parengta virtuali paroda yra čia.
MAB parengta virtuali paroda yra čia.