Mėnuo: spalio 2013

Žodžių galia yra tokia stipri, kad tinkamai parinkus pavadinimus nepakenčiami dalykai tampa priimtini (G. Le Bon)

Lietuvių kalbos padėčiai šiandien, panašu, abejingų neliko. Kalbos politika, globalizacija, valstybinių lietuvių kalbos egzaminų ateitis, tarmių likimas, anglų kalba mokslo pasaulyje – tai tik keli klausimai, rūpintys ir eiliniam piliečiui, ir kalbininkui ar politikui. Tiesa, kiekvienas lietuvių kalbos būklę vertina iš savo varpinės. Vis dėlto kalbininkai arčiausiai įvairių kalbos pasikeitimų – mat jie ne tik gali palyginti bendrinės lietuvių kalbos ar tarmių būklę prieš keliasdešimt metų ir šiandien, bet ir patys dalyvauja norminant bendrinę kalbą.

Interviu su Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Kūrybinių industrijų fakulteto Lietuvių kalbos katedros vedėja bei Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) nare doc. dr. Rasuole Vladarskiene.
Skaityti toliau: Rasuolė Vladarskienė. Kalbą išsaugos sąmoningumas

Literatūros kūriniai dažnai keičia pavidalą, pereina iš vienos formos į kitą: eilėraščiai virsta dainomis, pjesės – operomis, apsakymai ir romanai – filmais ir baletais. Per šį vyksmą jie patiria daug pakeitimų – ilginimų, trumpinimų, iškraipymų, prasmės apvertimų ir t. t.
Skaityti toliau: Irena Balčiūnienė. V. Mykolaičio-Putino draudimas perdirbti „Altorių šešėly“ į kito žanro meno kūrinį iš laiko perspektyvos

Žmogaus ryšys su tauta drauge yra ryšys su kraštu dėl to, kad kraštas yra vieta, kurioj tauta egzistuoja. Tautos santykis su kraštu atitinka žmogaus santykį su „vieta“. Būdamas kūninė būtybė, žmogus privalo erdvės, kurioje jis gali būti ir reikštis. O kadangi žmogus drauge yra dvasinė būtybė, savyje slepianti kūrybinę iniciatyvą, tai ne tik erdvėje paprastai užima vietą, kaip medžiaginiai kūnai, bet ir ją pripildo savo žmogiškosios, kūrybos. Pripildyta jo dvasios kūrinių, žmogaus gyvenamoji vieta jam tampa sava ir brangi. Kiekvienai tautai yra brangus tas kraštas, kuriame ji gyvena.
Skaityti toliau: Juozas Girnius. Tauta ir kraštas (I)

Vilniaus šv. Kristoforo gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos pranešimas, skaitytas spalio 11–12 dienomis Seinuose vykusioje Lietuvos ir užsienio lietuviškų mokyklų  lituanistų konferencijoje „Mūsų kalba – mūsų tekstai – mūsų gyvenimai“, skirtoje Meilės Lukšienės 100-osioms gimimo metinėms.
Skaityti toliau: Dainora Eigminienė. Mokytojo darbo prasmė

Pranešimas, skaitytas spalio 11–12 dienomis Seinuose vykusioje Lietuvos ir užsienio lietuviškų mokyklų lituanistų konferencijoje „Mūsų kalba – mūsų tekstai – mūsų gyvenimai“, skirtoje Meilės Lukšienės 100-osioms gimimo metinėms.
Skaityti toliau: Darius Kuolys. Apie junges, įsišaknijimą ir mokyklinę lituanistiką

Įprasta manyti, kad istorijos kūrėjai – įvairiausio rango politikai. Tačiau, analizuodami istorijos vyksmą, pastebėsime ką kitą: viešąją nuomonę formuoja ne jie – jie arba padeda įsigyventi visuomenės siekius, arba juos torpeduoja.
Nelaisvoje visuomenėje pagrindinis svoris krenta ant kultūros veikėjų, opozicinių dvasininkų pečių. Ypač tas buvo akivaizdu okupuotoje Lietuvoje, tiek XIX, tiek XX amžiuje. Tada būrėsi įvairūs draugų rateliai, kuriuose diskutuota, kas darytina, kaip apeiti įvairius draudimus, kaip vieni kitiems padėti. Šioje terpėje ir iškyla Vandos Zaborskaitės asmenybė, draugų vadina tiesiog Vanda, nepridedant kokių kitokių pažyminių.
Skaityti toliau: Bronislovas Genzelis. Nepaveikta laiko tėkmės

Skaityti toliau: Lilija Valatkienė. Su Meile amžinai

Turėtume puikią jaunąją kartą, jeigu ne suaugusieji. Valdžios melas, idealų išdavystė, bestuburis prisitaikymas, siekis būti laisvam nuo visko, neprisiimant atsakomybės už nieką. Tai suaugusiųjų visuomenės ydos, kurios kaip veidrodyje atsispindi mokykloje. O jauniems žmonėms reikia sektinų pavyzdžių, teigia Vilniaus šv.Kristoforo gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja ekspertė Dainora EIGMINIENĖ. Kalbėdama su „Respublika“ Mokytojų dienos išvakarėse, ji išsakė nedrąsią viltį, kad turėsime gražią ateitį. Viltį, įkvėptą jos mokinių, jautrių, altruistiškai dirbančių, mylinčių Lietuvą – nepameluotai, nedirbtinai.
Skaityti toliau: Laisvės teks mokytis iš naujo. Interviu su mokytoja Dainora Eigminiene