Abraomas Kulvietis (apie 1510/1512–1545 06 06) – pirmasis Renesanso humanistinio išsilavinimo idealus įgyvendinęs lietuvis, Lietuvos religinės minties pradininkas, Lietuvos Katalikų bažnyčios ydų kritikas, Reformacijos įkvėptų evangelizmo (protestantizmo) idėjų pagrindėjas Lietuvoje.
Skaityti toliau: Dainora Pociūtė. Abraomas Kulvietis – sąžinė prieš epikūrizmą
Mėnuo: gruodžio 2013
Elina Naujokaitienė. Oskaro Milašiaus kūryba ir Czesławo Miłoszo eseistika
Oskaras Milašius ir europinės kultūros kalba
Cz.Miłoszas esė „Poezijos liudijimas“ („Swiadectwo poezji“, 1983, pranc. 1987) ir O.Milašius esė „Keletas žodžių apie poeziją“ („Quelques mots sur la poésie“) svarsto praeities ir dabarties bei ateities sąsajas, istoriškumo temą literatūroje, mąsto apie poezijos ir žmonijos likimą, poetines formas, vyrausiančias ateityje. Cz.Miłoszas pažymi, kad evoliucinio tipo poezijoje (jos modelis XVIIXVIII a. literatūra) vyrauja bibliniai pasakojimo modeliai, kurie daro savitą konkrečią kultūrą ir teikia jai tęstinumo. Modernistinis maištas (T.S.Eliotas arba Ch.Baudelaireas) atrodo kaip savotiškas pertrūkis šioje tradicijoje, nes laiką ir istoriją traktuoja regresyviai.
Skaityti toliau: Elina Naujokaitienė. Oskaro Milašiaus kūryba ir Czesławo Miłoszo eseistika
Vida Šatkauskienė. Kas ty mariose?
Norisi kiek pratęsti ramesnes, mąslesnes susikaupimo nuotaikas, kurias prikėlė lapkritis, Vėlinių-Ilgių šventės, kupinos praeitin nugrimzdusių artimųjų atminimo. Jas lyg perima metų bei pasaulio baigmės ir jų atsinaujinimo laukimo laikas, neįsivaizduojamas be ramumos ir pagarbos protėviams. Tarsi laimikis į tinklus „įkliuvo“ šiuo metų tarpsniu mituose ir ypač dainose tyvuliuojančių marių vaizdinys.
Skaityti toliau: Vida Šatkauskienė. Kas ty mariose?
Elžbieta Banytė. Mitas modernistų poezijoje
Dažnas teiginys, kad mitas atgimė XX a. pradžioje. Virginia Woolf yra sakiusi, jog esminis lūžis žmogaus mąstyme įvyko maždaug 1910-ųjų gruodį. Tuo metu Londone buvo atidaryta pirmoji postimpresionizmo paroda, iš kurios visuomenė susidarė vaizdą apie tendencijas, kurios reiškėsi Prancūzijoje jau nuo XIX a. pabaigos.
Skaityti toliau: Elžbieta Banytė. Mitas modernistų poezijoje
Donata Mitaitė. Poeto portretas epochos fone
Originalios formos, sąmojingoje ir išmintingoje knygoje „Užrašai ir išrašai“ Michailas Gasparovas, vienas žymiausių XX a. antros pusės rusų filologų, rašė: „Gorkis – labai įdomi figūra. Dabar jis, kaip ir Majakovskis, yra nemėgstamas dėl jo oficialiosios sovietinės šlovės. Tesvarstoma tik tai, ar Stalinas jį nužudė, ar ne. Bet kai politika bus užmiršta ir bus imta tyrinėti jį kaip rašytoją, pasirodys, kad jo kūryboje esama labai daug įdomių dalykų“1. Šis M. Gasparovo teiginys galiotų ne vienam žinomam lietuvių rašytojui. Be abejo, Juozas Macevičius (1928–2011) nei kūryba, nei oficialiąja šlove Maksimui Gorkiui neprilygsta, tačiau ir jo poezija nesutapatintina su autoriaus oficialiuoju vaidmeniu sovietinėje lietuvių literatūroje, o jo likimą verta prisiminti ir pabandyti suprasti.
Skaityti toliau: Donata Mitaitė. Poeto portretas epochos fone
Jei stengsimės, kad nepamirštų
Baltų kalbų reikšmė XXI amžiuje didėja. Tuo neabejoja senosios lietuvių raštijos tyrinėtoja prof. Jolanta Gelumbeckaitė. Šiuolaikinių technologijų ir tyrimų galimybės leidžia iš naujo palyginti kalbas, nustatyti jų artimumą, patvirtinti ar paneigti giminystę, ir be tokios archajiškos kaip latvių ar dar archajiškesnės lietuvių kalbos duomenų pasaulio indoeuropeistai negali apsieiti. O baltų kalbų atstovų ir baltistų pareiga tuos duomenis kuo patikimiau pateikti. Skaityti toliau: Jei stengsimės, kad nepamirštų
Meilė Lukšienė. Jungtys
Ant kiekvieno lituanisto darbo stalo turi būti
dr. Meilės Lukšienės knyga „Jungtys“.
Skaityti toliau: Meilė Lukšienė. Jungtys
Loreta Jastramskienė. Kelionė į vieną pusę: nuo Brandenburgo vartų iki Porto Ronko
Apie Erichą Mariją Remarque’ą daug prirašyta ir prikalbėta – tai jis sukūrė populiariausią XX a. knygą vokiečių kalba. Bet ar jau viskas išsakyta?
Kiekviena knyga galėtų tapti nematoma meile, su kuria niekada nesiskirsi, nes ji pasiliks tavyje, kaip dešimtmečius vis naujų skaitytojų atmintyje pasilieka „Vakarų fronte nieko naujo“. Tačiau tokios tampa ne visos. Dažnai nutinka painiau – kiloji storus prisitaikėliškus klodus, gudriai įsuptus gražiuose žodžiuose, rausiesi giliau, ieškai, po kuriuo bus paslėptas tikras jausmas ir išmintis. Neradusi prisimeni studentišką sovietmečio bulviakasį: ieškoti tikrumo tokiuose kūriniuose yra tas pat, kaip rašantį studentą nusiųsti kasti bulvių ir tai vadinti studijomis.
Skaityti toliau: Loreta Jastramskienė. Kelionė į vieną pusę: nuo Brandenburgo vartų iki Porto Ronko
Balys Sruoga. Mūsų literatūra ir visuomenė
Nieko naujo po saule
Štai dokumentas iš mūsų kultūros istorijos lapų.
Dienraščiuose buvo išspausdintas rašytojo Borutos skelbimas, kad jis ieško darbo pamokų, vertimų, korektūrų taisymo etc. Į jį atsiliepė „D. Naujienos“ š.m. [1932] 229 nr. Gailiu užuojautos straipsneliu, į kurį savo ruožtu atsiliepė skelbimo autorius Boruta š.m. [1932] „L. žinių“ 234 nr.