Ar Donelaitis yra atėjęs į lietuvių kultūrą?

Pokalbis su lietuvių literatūros istoriku Sigitu Narbutu

Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje atidaryta paroda, skirta Kristijono Donelaičio gyvenimui, kūrybai ir rašytinio palikimo sklaidai. Švenčiant lietuvių grožinės literatūros pradininko 300 metų jubiliejų, 2014-ieji valstybiniu mastu paskelbti šios iškilios asmenybės metais. Pagarbą Donelaičiui žymi ne tik parodos, renginiai Lietuvoje, bet ir UNESCO – jubiliejinės gimimo metinės įtrauktos į UNESCO ir valstybių narių minimų sukakčių sąrašą. Šio jubiliejaus ir parodos proga kalbamės su Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos direktoriumi, lietuvių literatūros istoriku, bibliografu, vertėju, humanitarinių mokslų daktaru Sigitu Narbutu.

Skaityti toliau: Ar Donelaitis yra atėjęs į lietuvių kultūrą?

Diskusija. Literatūrinis ir kultūrinis kanonas

Metų pradžioje pasirodė naujas šiuolaikinės literatūros tyrimams, teorijos darbams bei tarpdalykinėms literatūros studijoms skirto mokslo žurnalo „Colloquia“ numeris (Nr. 31). Jame, be kitų vertingų straipsnių, recenzijų bei pokalbių, publikuojama ir literatūros tyrėjų, mokslininkų bei leidėjų diskusija, kas yra arba kas turėtų būti šiuolaikinis literatūros ir kultūros kanonas. Diskusiją moderavo Gytis Vaškelis, dalyvavo Paulius Subačius, Algis Kalėda, Aušra Martišiūtė, Donata Mitaitė ir Gintautė Žemaitytė.
Skaityti toliau: Diskusija. Literatūrinis ir kultūrinis kanonas

Kaip skaitymas keičia smegenis?

Mokslininkai jau ne kartą anksčiau yra įrodę, jog skaitymas skatina skirtingų smegenų dalių veiklą. Pavyzdžiui, 2006 metų tyrimu atskleista, jog skaitant tokius žodžius kaip „kvepalai“ ar „kava“ suaktyvėja smegenų dalys, atsakingos už uoslę. Dauguma tokių tyrimų nagrinėjo, kaip veikia smegenys, kol žmogus skaito, tuo tarpu pagal naujausias Jungtinių Amerikos Valstijų Emory universiteto mokslininkų išvadas, skaitymas sukelia ne tik trumpalaikį efektą, bet ir turi ilgojo laikotarpio pasekmių smegenims.
Skaityti toliau: Kaip skaitymas keičia smegenis?

Kristijonui Donelaičiui – 300. Viktorija Daujotytė, Giedra Radvilavičiūtė

Artėja literatūros klasiko Kristijono Donelaičio jubiliejus. Poema „Metai“ yra ir mūsų grožinės literatūros pradžia, ir autentiškas žemdirbio kultūros kodas, tautos savasties paliudijimas, mūsų etninės tapatybės atskaitos taškas. Lietuvių literatūros debiutas buvo itin sėkmingas: UNESCO nutarimu 1977 m. K. Donelaičio poema įtraukta į Europos literatūros šedevrų biblioteką. Retas įvykis, kai ne tik patys kažkuo didžiuojamės, bet esame pamatomi iš šalies, įvertinami ir pasaulyje.
Skaityti toliau: Kristijonui Donelaičiui – 300. Viktorija Daujotytė, Giedra Radvilavičiūtė

Kristijonui Donelaičiui – 300. Vaidas Šeferis, Marijus Šidlauskas

Artėja literatūros klasiko Kristijono Donelaičio jubiliejus. Poema „Metai“ yra ir mūsų grožinės literatūros pradžia, ir autentiškas žemdirbio kultūros kodas, tautos savasties paliudijimas, mūsų etninės tapatybės atskaitos taškas. Lietuvių literatūros debiutas buvo itin sėkmingas: UNESCO nutarimu 1977 m. K. Donelaičio poema įtraukta į Europos literatūros šedevrų biblioteką. Retas įvykis, kai ne tik patys kažkuo didžiuojamės, bet esame pamatomi iš šalies, įvertinami ir pasaulyje.
Skaityti toliau: Kristijonui Donelaičiui – 300. Vaidas Šeferis, Marijus Šidlauskas

Kristijonui Donelaičiui – 300. Marcelijus Martinaitis

Artėja literatūros klasiko Kristijono Donelaičio jubiliejus. Poema „Metai“ yra ir mūsų grožinės literatūros pradžia, ir autentiškas žemdirbio kultūros kodas, tautos savasties paliudijimas, mūsų etninės tapatybės atskaitos taškas. Lietuvių literatūros debiutas buvo itin sėkmingas: UNESCO nutarimu 1977 m. K. Donelaičio poema įtraukta į Europos literatūros šedevrų biblioteką. Retas įvykis, kai ne tik patys kažkuo didžiuojamės, bet esame pamatomi iš šalies, įvertinami ir pasaulyje.

Rengdamiesi pasitikti šį išskirtinį mūsų kultūros įvykį, kviečiame rašytojus, kultūros žmones, skaitytojus atsakyti į „Metų“ anketos klausimus.
Skaityti toliau: Kristijonui Donelaičiui – 300. Marcelijus Martinaitis

Dalia Dilytė-Staškevičienė. Kristijono Donelaičio didybė

Prieš trejetą amžių saulės, dar tebestoviniuojančios dangaus skliaute, bet jau pasiruošusios vėl kopti, šviesą išvydo pirmasis mūsų poetas Kristijonas Donelaitis. Jis iškilo pirmas – ir iki šiol tebėra didžiausias, pasirodė pirmas – ir liko nepralenktas. Švęsdami poeto trijų šimtų metų jubiliejų, turime progos pamąstyti apie jo svarbą ir reikšmę, apie jo vietą Lietuvos ir Europos kultūroje.
Skaityti toliau: Dalia Dilytė-Staškevičienė. Kristijono Donelaičio didybė