Viktorija Daujotytė. Veldėti, paveldėti ir saugoti

Vilniuje 2013 m. lapkričio 13–14 d. vyko tarptautinė konferencija „Kultūros paveldas ir ES strategija „Europa 2020“ – siekiant integruoto požiūrio“. Konferencijoje svarstyti paveldo ir jo suvokimo, saugojimo klausimai, požiūrių suderinimo galimybės. Teko viena kita mintimi pasidalyti, žvelgiant iš bendresnio kultūros lauko. (Autorės past.)
Skaityti toliau: Viktorija Daujotytė. Veldėti, paveldėti ir saugoti

Inga Stepukonienė. Broniaus Krivicko ir Mamerto Indriliūno literatūrinė veikla

Straipsnyje apžvelgiama dviejų iškilių Biržų krašto literatų – Broniaus Krivicko ir Mamerto Indriliūno – literatūrinė veikla nepriklausomoje Lietuvoje ir pokariu, aptariamos jų literatūrinės pažiūros, siekis kurti aktyvią lietuvių literatūros kritiką ir skatinti modernėjimo procesus literatūroje. Veržlaus kūrybinio talento literatūros kritikai, talentingi originaliosios literatūros kūrėjai, net ir atsidūrę rezistencijos kovotojų gretose, gausiai verčia užsienio literatūros kūrinius, B. Krivickas tampa aktyviu pogrindinės spaudos leidėju ir autoriumi, kuria originalią poeziją.
Skaityti toliau: Inga Stepukonienė. Broniaus Krivicko ir Mamerto Indriliūno literatūrinė veikla

Taisyklingos kalbos niekas neatšaukė

„Gimtosios kalbos“ vyr. redaktorė Rita Urnėžiūtė apie Didžiųjų kalbos klaidų sąrašo pokyčius kalbasi su Valstybinės lietuvių kalbos komisijos  pirmininke Daiva Vaišniene, jos pavaduotoja Jūrate Palionyte, šios komisijos nare Rita Miliūnaite, Bendrojo skyriaus vedėja Aurelija Dvylyte ir Valstybinės kalbos inspekcijos viršininku Donatu Smalinsku.
Skaityti toliau: Taisyklingos kalbos niekas neatšaukė

Aušra Jurgutienė. Kelios pastabos apie posthumanistinę tendenciją šiuolaikinėje lietuvių prozoje

Kai kritikai kalba apie lietuvių literatūros klasikinę arba geriausią šiuolaikinę literatūrą, dažnai neišsiverčia be šviesaus epiteto „humanistinė“, kuris paprastai liudija ne tik jos estetinį, bet ir etinį bei socialinį vertingumą. Tačiau jau nuo 20 a. vidurio humanitariniuose moksluose gvildenama humanistinės pasaulėžiūros, išaukštinusios protingąjį subjektą ir istorinį progresą, krizės problema ir su ja atsiradusio posthumanizmo (posthumanistinio subjekto) idėja (F. Nietzsche’s, M. Heideggerio, M. Foucault, J. F. Lyotard’o, G. Deleuze’o, J. Derrida, F. Jamesono darbuose). Ši idėja tebėra aktuali: apie tai kalbama Judith Halberstam ir Iros Livingston „Posthuman Bodies“ (1995), N. Katherinos Hayles „How We Became Posthuman“ (1999), Cary Wolfe, „What is Posthumanism?“ (2010) ir naujausioje Rosi Braidotti knygoje „The Posthuman“ (2013). Anot R. Braidotti, tradicinis antropocentrinis pasaulėvaizdis ir jo ribos turėtų būti įvardyti kaip didžiausi kliuviniai, trukdantys išspręsti dabar iškylančias globalias problemas (valdžios ir žiniasklaidos manipuliacijų, finansinių krizių, emigracijos, terorizmo, klimato kaitos, skurdo, aplinkosaugos, genetiškai modifikuoto maisto, demografijos ir pan.).
Skaityti toliau: Aušra Jurgutienė. Kelios pastabos apie posthumanistinę tendenciją šiuolaikinėje lietuvių prozoje

Kristijonas Donelaitis: ne sustingęs klasikas, bet gyvas kūrėjas

2014-ieji paskelbti Kristijono Donelaičio metais – šiemet minimos šio vieno iš žymiausių lietuvių literatūros klasikų 300-osios gimimo metinės. Tad neatsitiktinai įvairiabriaunei K.Donelaičio asmenybei bei kūrybai didelis dėmesys skiriamas ir Tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje.
Skaityti toliau: Kristijonas Donelaitis: ne sustingęs klasikas, bet gyvas kūrėjas

Viktorija Daujotytė: mus kartais gaubia iliuzija, kad mokame kalbą

Kalba gali mus sujungti, atskirti, būti mūsų likimu, tapti nuskaidrinančiu pašaukimu ar slegiančia našta. Vieni kalbos nepaiso, kiti siekia nusavinti. „Ne, aš nesutinku, niekas negali jos turėti. Kalba yra suvereni. Ji nepriklauso nei kalbininkams, nei literatams, nei humanitarams, niekam atskirai. Mes, tie, kurie ja kalbame, jai priklausome, – kalbėjo Vilniaus universiteto profesorė emeritė Viktorija Daujotytė-Pakerienė. – Mums yra lemta kalbėti šia kalba. Kadangi su likimu žmogus turi elgtis atsargiai, taip ir su kalba.“
Skaityti toliau: Viktorija Daujotytė: mus kartais gaubia iliuzija, kad mokame kalbą

Vytautas Kubilius: „Viską reikia įvertinti amžinybės masteliu“

Lygiai prieš 10 metų nelaimingo atsitikimo metu žuvo literatūros mokslininkas prof. Vytautas Kubilius. Ta proga bernardinai.lt skaitytojams siūlome jo kurso draugo knygotyros prof. Vlado Žuko kiek patrumpintą straipsnį „Vytautas Kubilius skaitytojas“, spausdintą žurnale „Tarp knygų“ 2013 m. gegužės mėnesį.
Skaityti toliau: Vytautas Kubilius: „Viską reikia įvertinti amžinybės masteliu“