Dr. Jurgio Pakerio knyga „Kalbos konstruktorius“ skirta studentams, kuriems jis dėsto Kalbotyros įvadą, bet pravers visiems lituanistams.
Skaityti toliau: Jurgis Pakerys. Kalbos konstruktorius
Mėnuo: balandžio 2014
Algirdas Patackas. Mykoliukas ir Severiutė, arba kas ten, vydijoje, giliai glūdi
Koks kūrinys mums, lietuviams, atskleidė giliausias tautos paslaptis, kieno talentinga plunksna atskleidė tautai jos giliausias paslaptis, ją pažadino? Be abejo, Maironis. Ne, ne Donelaitis, atiduodant jam nuoširdžiausią pagarbą, ir ne Putinas. Taip, Maironis yra mūsų tautos prisikėlimo iš istorijos kapo dainius.
Skaityti toliau: Algirdas Patackas. Mykoliukas ir Severiutė, arba kas ten, vydijoje, giliai glūdi
Vytautė Žilinskaitė: „Perskaitau, ką parašiusi, ir – už skalpelio…“
Su rašytoja, vaikų literatūros ir satyrų kūrėja VYTAUTE ŽILINSKAITE – pokalbis apie lietuvių literatūrą, kalbą, jos pasaulėvaizdį, naujadarus ir tekstų redagavimą.
Skaityti toliau: Vytautė Žilinskaitė: „Perskaitau, ką parašiusi, ir – už skalpelio…“
Danguolė Mikulėnienė: „Jaunimas neretai tarmę moka geriau nei jų tėvai“
Naujausi tarmių tyrimai leidžia prognozuoti lietuvių kalbos evoliuciją ir grėsmes jai. Pasak mokslininkų, kuo didesnė tarmių įvairovė ir kuo daugiau vietinių variantų, tuo didesnės galimybės lietuvių kalbai išlikti kuo ilgiau.
Skaityti toliau: Danguolė Mikulėnienė: „Jaunimas neretai tarmę moka geriau nei jų tėvai“
Erika Drungytė. Lietuvių kalba – mūsų visų dvasinė bambagyslė su Tėvyne
Kalbą mus mokina suprasti kaip bendravimo, susižinojimo priemonę. Tačiau lietuviams kalba nėra tik komunikavimo instrumentas. Kiekvienas lietuvis, net ir negalėdamas savo minčių artikuliuoti įmantriais terminais, suvokia kalbos metafizinę prasmę.
Skaityti toliau: Erika Drungytė. Lietuvių kalba – mūsų visų dvasinė bambagyslė su Tėvyne
Balys Sruoga. Laiškai iš Štuthofo.
Atsiminimai. Dienoraščiai. Laiškai
Šios publikacijos šaltinių tyrimas atliekamas vykdant Lietuvos mokslų tarybos finansuojamą projektą „Podoktorantūros (post doc) stažuočių įgyvendinimas Lietuvoje“. Balio Sruogos laiškus iš Štuthofo publikacijai parengė Neringa Markevičienė
Skaityti toliau: Balys Sruoga. Laiškai iš Štuthofo.
Nijolė Laurinkienė. Žalčiai baltų šventvietėse
Profesoriaus Norberto Vėliaus skaitymai (VII) „Gyvūnų pasaulis baltų religijoje ir mitologijoje“. Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas.
Pranešimą „Žalčiai baltų šventvietėse“ skaito Nijolė Laurinkienė
Romualdas Ozolas. Pamokslas kaip gyvenimas
KELETAS PASTEBĖJIMŲ KRISTIJONO DONELAIČIO 300-OJO GIMTADIENIO METĄ
Kas turi atgyti dainoj,
Turi mirti gyvenime.
Frydrichas Šileris
Galėtų būti ir atvirkščiai – gyvenimas kaip pamokslas, nes Kristijonas Donelaitis gyveno taip, kaip pamokslavo. O savo didžiausią pamokslą – „Metus“ – pasakė ant visų amžių, dar sykį paklausdamas, negi iš tiesų tauta į savo šedevrą turi išeiti per mirtį?
Tris didžiuosius širdies darbus pastoriaudamas dirbo Donelaitis: ugdė sodą, konstravo klavesinus ir rašė eiles.
Skaityti toliau: Romualdas Ozolas. Pamokslas kaip gyvenimas
Lietuvos literatūros antologija (1795–1831)
Lituanistams siūlome literatūrologės Brigitos Speičytės parengtos Lietuvos literatūros antologijos (1795–1831), skirtos Klasicizmui ir Preromantizmui, elektroninę versiją.
Skaityti toliau: Lietuvos literatūros antologija (1795–1831)
R.Tamošaitis. M.Martinaitis: ramybė gyvenimo sūkuryje
Dr. Regimanto Tamošaičio straipsnis, skelbtas „Santaroje“. Straipsnis parengtas pranešimo, skaityto šv.Jonų bažnyčioje 2014-04-01, pagrindu.
Skaityti toliau: R.Tamošaitis. M.Martinaitis: ramybė gyvenimo sūkuryje