Romoje, už kelių žingsnių nuo Ispaniškųjų laiptų – Baroko architektūros šedevro, via dei Condotti gatvėje veikia garsi literatūrinė kavinė – Caffè Greco. Ji čia – jau pustrečio amžiaus, nuo 1760-ųjų. Joje yra lankęsis Johannas Wolfgangas Goethe, Stendhalis, Georgas Gordonas Byronas, Adomas Mickevičius, Henrikas Ibsenas, Hansas Christianas Andersenas… Devintajame XX a. dešimtmetyje lankėsi ir Česlovas Milošas, vėliau parašęs eilėraštį „Caffè Greco“, kuriame įamžintas kavinėje vykęs pokalbis.
Skaityti toliau: Mindaugas Kvietkauskas. Requiem „Literatų svetainei“
Mėnuo: gegužės 2014
Leonidas Donskis apie tai, kas yra geras universitetas ir gera mokykla
Politikas, visuomenės veikėjas ir akademikas Leonidas Donskis įsitikinęs, kad kai kurios nacionalinės institucijos vis sunkiau aprėpia globalizacijos padarinius, o tarp jų ir lūžį žinių sferoje. Būtent todėl dažnai nesugebame išskirti to, kas svarbiausia ugdant žmogų bei pasiklystame tarp modernių dilemų – ar laisvė ir savęs koregavimas švietime yra tik gražios frazės be turinio, ar būtinybė?
Skaityti toliau: Leonidas Donskis apie tai, kas yra geras universitetas ir gera mokykla
Skaityti toliau: Leonidas Donskis apie tai, kas yra geras universitetas ir gera mokykla
Regimantas Tamošaitis. Atėnai Vyžlaukio valsčiuje
Gražūs ir prasmingi mūsų kultūrai buvo 2014-ieji, Kristijono Donelaičio metai. Kaip ir prieš tai buvę, skirti Maironiui. Didžiųjų klasikų minėjimai, konferencijos, publikacijos, vieši jų kūrybos skaitymai – visa tai iš pradžių atrodė kiek oficialu, formalu, bet kažkas per šiuos metus visuomenėje įvyko, buvo atkurta vertybių hierarchija, garbingi vardai buvo ištraukti iš apdulkėjusių bibliotekų lentynų ir grąžinti į jiems priklausiančias vietas. Tai, kas buvo palikta vien mokykloms, nustumta į tamsius akademinio protavimo tvenkinius, atėjo į mūsų gyvenimą kaip reali meno jėga ir priminė mums patiems ne tik mūsų nacionalinės literatūros ištakas, bet ir atgaivino bei atnaujino mūsų kalbinę savimonę, leido gyvai pajusti mūsų sąmonėje slypėjusią gimtosios kalbos atmintį.
Skaityti toliau: Regimantas Tamošaitis. Atėnai Vyžlaukio valsčiuje
Žodynininkė Klementina Vosylytė: mano visas laikas, visas gyvenimas praleistas prie žodynų
Su humanitarinių mokslų daktare, žodynininke Klementina Vosylyte apie žodynų rašymą ir redagavimą, apie žodynininko darbo įdomumą bei prasmingumą kalbėjosi Rita Mikelionytė.
Skaityti toliau: Žodynininkė Klementina Vosylytė: mano visas laikas, visas gyvenimas praleistas prie žodynų
Naglis Kardelis. Filosofas nepasiduoda įvykių tėkmei
Pokalbyje, kur filosofą Naglį Kardelį kalbina Virginijus Gustas, išgirsite apie N. Kardelio intelektualinės biografijos pradžią, Platono studijas, Arvydo Šliogerio įtaką, metafiziką ir metafizinio mąstymo prielaidas lietuvių filosofijoje, įvairius humanistikos klausimus, filosofijos kilmę, kino ir vizualumo įsigalėjimą.
Skaityti toliau: Naglis Kardelis. Filosofas nepasiduoda įvykių tėkmei
Arūnas Sverdiolas: „Mūsų kultūroje trūksta filosofinio matmens“
A. J. Greimo semiotikos ir literatūros teorijos centro profesorius dr. Arūnas Sverdiolas mūsų visuomenėje pasigenda filosofinio diskurso, gelmės matmens. Tai mokslininkas laiko vienu iš viešosios sąmonės lėkštumo ženklų. Žiniasklaidos vaidmuo čia anaiptol ne antraplanis. Su mokslininku leidžiamės filosofiniais serpantinais ir ieškome šio reiškinio priežasčių.
Kalboje, pasakytoje atsiimant Lietuvos mokslo premiją, teigėte, kad filosofas mūsų viešojoje sąmonėje yra mįslinga figūra, šiek tiek panaši į ekstrasenso, astrologo, o galbūt ir šarlatano, kuris dumia akis. Ar ir Jūs taip jaučiatės?
Skaityti toliau: Arūnas Sverdiolas: „Mūsų kultūroje trūksta filosofinio matmens“
Dainora Pociūtė. „Mėšlas“ ir „pyragai“ Kristijono Donelaičio „Metuose“
Profesorės Dainoros Pociūtės – Abukevičienės straipsnis, parengtas pranešimo, skaityto Nidoje vykusioje lituanistų konferencijoje, skirtoje Kristijono Donelaičio jubiliejiniams metams, pagrindu.
Skaityti toliau: Dainora Pociūtė. „Mėšlas“ ir „pyragai“ Kristijono Donelaičio „Metuose“
Viktorija Daujotytė: Antano Strazdo knygai – 200
Šiemet ne tik Kristijono Donelaičio didžioji sukaktis. 200 metų sueina ir nuo Antano Strazdo knygos „Giesmės svietiškos ir šventos“ (1814), žyminčios lietuvių lyrikos pradžią. Nedidelė ta pradžia – tik 9 pasaulietinės ir 2 religinės giesmės, o labai svarbi.
Skaityti toliau: Viktorija Daujotytė: Antano Strazdo knygai – 200
Mindaugas Kvietkauskas. Lituanistinio švietimo kryptys: kaip peržengti globalizacijos ir tautiškumo konfliktą?
2013-aisiais minėjome Meilės Lukšienės, tautinės mokyklos ideologės, 100-ąsias metines. Jos atminimui pagerbti, idėjoms prisiminti buvo skirta ir šiemet balandžio 25 d. Seime įvykusi konferencija „Negausių tautų likimai ir švietimas globaliame pasaulyje“. Jos metu nekart prisimintas lietuvių tautai tekęs išbandymas – keturis dešimtmečius trukęs rašto lotyniškais rašmenimis draudimas, carinės valdžios paskelbtas neklusniai imperijos provincijai. 1904 m. susigrąžintą galimybę rašyti sava kalba ir savais rašmenimis kasmet gegužės 7 d. švenčiame kaip Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną. Siūlome straipsnį, parengtą pagal konferencijoje skaitytą pranešimą.
Skaityti toliau: Mindaugas Kvietkauskas. Lituanistinio švietimo kryptys: kaip peržengti globalizacijos ir tautiškumo konfliktą?
Lituanistų konferencija „Kristijono Donelaičio kodas“. Vaizdo įrašai
I sesija:
Moderuoja dr. Nijolė Juchnevičienė, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto prodekanė, dr. Mindaugas Kvietkauskas, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktorius.
Pranešėjai:
Donelaitis — prie savo šaknų, habil. dr. Viktorija Daujotytė;
Mito reikšmė nacionalinėms kultūroms, dr. Naglis Kardelis;
Donelaitis XVIII a. Europos kultūroje, dr. Dalia Dilytė;
Valgymo ir maisto paradigma Donelaičio „Metuose“: reikšmės ir vertės, habil. dr. Dainora Pociūtė-Abukevičienė.
Skaityti toliau: Lituanistų konferencija „Kristijono Donelaičio kodas“. Vaizdo įrašai