Mėnuo: rugpjūčio 2014

Dėl prasto raštingumo – signalas apie rimtesnes problemas

Lietuvoje raštingumo lygis yra gerokai smuktelėjęs. Įvairių specialybių mokytojai ir dėstytojai kaip susitarę tvirtina, kad per kelis dešimtmečius jaunimo gebėjimas lietuviškai reikšti mintis, pasakyti esmę, logiškai mąstyti ir, žinoma, be klaidų rašyti, tiesiog akyse sumenko.
Skaityti toliau: Dėl prasto raštingumo – signalas apie rimtesnes problemas

Alvydas Butkus. Baltijos šalių sostinių vardai

Minime Baltijos kelio 25-metį. Graži proga pasigilinti į Lietuvos, Latvijos ir Estijos sostinių etimologiją. Siūlome paskaityti profesoriaus Alvydo Butkaus straipsnį.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos sostinės atsirado skirtingu laiku ir skirtingomis aplinkybėmis. Lietuvos sostinę įkūrė lietuviai, Latvijos ir Estijos būsimąsias sostines įkūrė ir statė svetimtaučiai. Vilnius Lietuvos sostine tapo jau XIV a. pradžioje, Ryga XIII-XVI a. buvo vokiečių įkurtos Livonijos valstybės sostine. Po Livonijos padalijimo 1561 m. Ryga 20 metų buvo laisvasis miestas, po to priklausė Abiejų Tautų Respublikai; XVII a. ji priklausė Švedijai, nuo XVIII a. – Rusijai. Latvijos sostine ji tapo susikūrus Latvijos Respublikai 1918 m. Talinas viduramžiais buvo vienas iš Livonijos uostų, o jai žlugus (1561) – Švedijos, vėliau Rusijos uostas prie Suomių įlankos (plačiau žr. Butkus, 18-39). Estijos sostine jis tapo nuo 1918 m., susikūrus Estijos Respublikai.
Skaityti toliau: Alvydas Butkus. Baltijos šalių sostinių vardai

Ar rašytojas irgi žmogus

Jie ne(be)veda tautos. Kai kurie niekada ir nevedė – sėdėjo po privilegijų akacija. O akacija pakeitė kvapą – dabar ji dvelkia rinkos ekonomika. Ir ką išgyvena jie, mūsų rašytojai? Juk kokie jie, tokia literatūra. O kokie jie? Smagūs narcizai, seni krienai, daug kam abejingi begėdžiai? Kokia jų misija, kokia atsakomybė? Ar jiems tie dalykai reikalingi? Su Lietuvos edukologijos universiteto Filosofijos katedros profesore, knygos „Filosofija ir literatūra: priešpriešos, paralelės, sandūros“ autore Jūrate Baranova kalbasi  žurnalistas Audrius Musteikis. Skaityti toliau: Ar rašytojas irgi žmogus

Elena Bukelienė. Man mieliausias švietėjiškas darbas…

Šių metų rugpjūtį sukako 80 metų, kai gimė literatūros tyrinėtoja, kritikė, Vilniaus universiteto profesorė, humanitarinių mokslų daktarė
Elena Nijolė Bukelienė (1934–2006).Elena-Nijolė-Bukelienė
Pažymint šią datą, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje (LNB)  parengta virtuali paroda „Elena Bukelienė. Man mieliausias švietėjiškas darbas…“, kurioje atspindėti svarbiausi profesorės biografijos momentai, kūrybinė veikla, pateikta bibliografija, kultūros atstovų įžvalgos apie
E. Bukelienę ir jos kūrybą, gausi fotografijų ir rankraščių galerija.
Skaityti toliau: Elena Bukelienė. Man mieliausias švietėjiškas darbas…

Rita Miliūnaitė apie patikimiausią investiciją į vaiko ateitį

Skaitymo įpročių tyrimai rodo, jog Lietuvoje neskaito 41 proc. žmonių. Vaikai vis daugiau savo laiko skiria televizijai arba internetui.

Kaip šiuolaikinį vaiką, augantį modernių technologijų ir išmaniųjų prietaisų amžiuje, sudominti knygomis? Apie tai Rūta Pukenė klausia Lietuvių kalbos instituto Bendrinės kalbos skyriaus vadovės Valstybinės lietuvių kalbos komisijos narės dr. Ritos Miliūnaitės.

Skaityti toliau: Rita Miliūnaitė apie patikimiausią investiciją į vaiko ateitį

Apie lotyniškos knygos klestėjimą LDK laikais

Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje nuo pat spaudos atsiradimo pradžios knygos buvo leidžiamos įvairiomis kalbomis. Ypatingą vietą Lietuvos raštijoje, knygos kultūros raidoje užėmė lotyniškoji spausdinta knyga. XIV–XVIII a. laikotarpiais lotynų kalba parašyta įvairiausių žanrų kūryba. Jai priskiriami ir kitose šalyse Lenkijoje, Vokietijoje, Nyderlanduose lotynų kalba išleisti kūriniai. Vieni jų autoriai – lietuviai, kiti – kitataučiai, tačiau vienaip ar kitaip susiję su Lietuva. Lotyniškoji Lietuvos literatūra atsirado XIV a., plečiantis LDK politiniams ir kultūriniams ryšiams su Vidurio ir Vakarų Europos šalimis.

Regimantas Tamošaitis. Lietuvos Homeras – Kristijonas Donelaitis

Šiemet minime 300-ąsias lietuvių literatūros tėvo Kristijono Donelaičio gimimo metines. Kiekvienas žinome, kad jo sukurta poema „Metai“ – garsiausias pasaulyje kada nors lietuvių kalba parašytas kūrinys, kiekvienas atmintinai galime padeklamuoti keletą pirmųjų poemos eilučių… Ar to pakanka, kad suprastume tikrąją K.Donelaičio vertę ir pajustume išties švenčiantys jo sukaktį, klausiame Vilniaus universiteto Lietuvių literatūros katedros docento, humanitarinių mokslų daktaro Regimanto Tamošaičio.
Skaityti toliau: Regimantas Tamošaitis. Lietuvos Homeras – Kristijonas Donelaitis

Algis Kalėda. Netekties didybė

Minėdami 10-ąsias poeto Česlovo Milošo (Czesław Miłosz) mirties metines, paskaitykime prof. Algio Kalėdos mintis, rašytas poetui mirus.

Czesławas Miłoszas
1911. VI. 30–2004. VIII. 14

Rugpjūčio 14 d. apie pietus iš Krokuvos atskriejo niūri žinia: mirė Czesławas Miłoszas, vienas didžiausių mūsų laikų rašytojų, gilaus intelekto mąstytojus, skvarbios ir darbščios plunksnos meistras, 1980-ųjų Nobelio premijos laureatas, Lietuvos garbės pilietis, ordininkas, Vilniaus universiteto auklėtinis, Vytauto Didžiojo universiteto garbės daktaras, Lietuvos rašytojų sąjungos garbės narys. Pasaulio kultūra, lenkų literatūra, taip pat – Lietuva, lietuvių literatūra patyrė didžiulę netektį. Taip, ir Lietuva, kadangi kol kas nė vienas poetas, rašęs ne lietu­vių kalba, taip nebuvo persismelkęs Lietuva, taip jos neišgarsino. Dar būtina pasakyti ir tai, jog ši netektis, skaudi ir žmogiškai jokiu būdu neatitaisoma, begal skaudi, podraug vis dėlto bent kiek atveria akis į amžinatvę, į kūrėjo darbų didingumą.
Skaityti toliau: Algis Kalėda. Netekties didybė