Jonas Aistis: „Mūsų šviesuomenė ir lietuvių tautos likimas – vienintelė mano gyvenimo mįslė“

Siūlome prisiminti poeto Jono Aisčio tekstus, publikuotus 1935 metais knygoje „Dievai ir smūtkeliai“. Knygos pratarmėje, straipsniuose apie Maironį ir Vaižgantą Aistis skaudžiai kalba apie valstybę atgavusios tautos dvasinę būklę, primena intelektualų atsakomybę už tautinės bendruomenės likimą.
Skaityti toliau: Jonas Aistis: „Mūsų šviesuomenė ir lietuvių tautos likimas – vienintelė mano gyvenimo mįslė“

Kas kaltas dėl menkstančio raštingumo?

Šiandien – Tarptautinė raštingumo diena, kurią Jungtinių Tautų Švietimo, mokslo ir kultūros organizacija (UNESCO) mini jau daugiau, nei 40 metų.
Lietuvių kalbos instituto Bendrinės kalbos skyriaus vadovė Rita Miliūnaitė „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“ sakė, kad tradiciškai mūsų suprantamo raštingumo lygis keičiasi tikrai nė į gerąją pusę:
Skaityti toliau: Kas kaltas dėl menkstančio raštingumo?

Giedra Radvilavičiūtė. Draugiška aplinka anglų kalbai lietuvių galvose ir burnose

Pastaraisiais metais ėmė ryškėti trintis tarp lietuvių kalbos puoselėtojų. Vieni teigia, kad lietuvių kalbą nuo svetimos įtakos reikia ginti, kiti sako, kad jokio pavojaus jai, kaip ir lietuvių žemei, nėra. Kaip lietuvių kalbos klestėjimo pavyzdys kartais pateikiama įspūdinga kasmet išleidžiamų kruopščiai suredaguotų knygų statistika…
Skaityti toliau: Giedra Radvilavičiūtė. Draugiška aplinka anglų kalbai lietuvių galvose ir burnose

Rūta Lazauskaitė. Donelaičio metai ir „Metai“

Dar taip neseniai a. a. Marcelijus Martinaitis apgailestavo: mums „įdiegtas kompleksas, kad tai esanti poema tik apie būrų gyvenimą, jų vargus ir rūpesčius, šiupinio valgymą, apie metų kaitos grožybes ir vargus.
Tai vis dar gyvos sovietmečio interpretacijos. O juk K. Donelaitis buvo europinio išsilavinimo žmogus […]. Kaip galėjo atsitikti, kad jo kūrinyje atpažįstame tiek klasicizmo, tiek baroko įtaką?“[1]. Taigi, kaip galėjo atsitikti? Klausimo nagrinėti literatūros dėstytojų, doktorantų ir studentų grupė, per pačius (neįtikėtinus) karščius, išsirengė į autentišką įvykio – poemos parašymo – vietą, į pačią Kaliningrado sritį: čia liepos 21–24 d. vyko akademinis vasaros seminaras „Literatūros salos IX“.
Skaityti toliau: Rūta Lazauskaitė. Donelaičio metai ir „Metai“