Tomas Venclova: „Lituanistika įveda jauną, nepatyrusį, ne visada subrendusį protą į pasaulinę kultūrą“

Jeilio (JAV) universiteto profesorius emeritas, poetas, publicistas, disidentas, intelektualas Tomas Venclova po daugelio metų sugrįžo į Filologijos fakulteto V. Krėvės auditoriją. Tą pačią, kurioje pats kadaise, studijuodamas Vilniaus universitete, klausė paskaitų. Šįkart akademinė bendruomenė penktadienį gausiai susirinko pasiklausyti jo.
Skaityti toliau: Tomas Venclova: „Lituanistika įveda jauną, nepatyrusį, ne visada subrendusį protą į pasaulinę kultūrą“

Naglis Kardelis. Tarp mito ir logo: nusidėvėjusi tikrovė ir tikroviški mito pasauliai

Mito grįžimas

 

Gyvename pasaulyje, kuris kiekvieną dieną atrodo vis keistesnis ir, nepaisant mokslo pastangų jį paaiškinti bei technikos priemonėmis perkeisti, vis sunkiau suvokiamas ir suvaldomas. Tai, ką matome žvelgdami atmerktomis akimis, ir tai, ką išvystame sapnuodami, neretai pasirodo vienodai reikšminga, įdomu ir egzistenciškai svarbu. Žmogaus sukurti artefaktai pradeda gožti įprastus daiktus. Nyksta skirtis tarp natūros ir kultūros – kultūra virsta antrąja gamta ir ima stelbti pirmąją (tikrąją) gamtą. Gamtinei tikrovei atsitraukiant tartum į antrąjį planą, pasigamintuose daiktuose įkūnytos žmonijos vizijos naudojant technologijas pavirsta, sakytume, apčiuopiamais žmogiškais sapnais, su kuriais turime reikalą jau ne sapnuodami, o budėdami. Pagaliau ir pačią kultūrą, kaip antrąją gamtą, kuriai būdingi saviti gyvybingos raidos bruožai, pamažu išstumia vadinamoji civilizacija, išvešėję negyvos kultūros pavidalai.
Skaityti toliau: Naglis Kardelis. Tarp mito ir logo: nusidėvėjusi tikrovė ir tikroviški mito pasauliai

Danguolė Bičkauskienė. Poetas Antanas Strazdas – laisvas paukštis giesmininkas be sparnų

Kas iš viduriniosios kartos bent vaikystėje yra dalyvavęs Šv. Mišiose, tikrai prisimena giesmės žodžius „Pulkim ant kelių visi krikščionys, didžiai ištroškę Jėzaus malonės.“ Ir kažin, ar kilo mintis, kas ją sukūrė. Lygiai taip pat šiandien per Šv. Velykų Prisikėlimo apeigas skambanti giesmė „Linksma diena mums nušvito, visi laukėm džiaugsmo šito: kėlės Kristus, mirtis krito“ atrodo kaip nežinomo autoriaus, visiems priklausanti. Tačiau iš tikrųjų tai yra iki šiol vertingiausiais laikomi Antano Strazdo kūriniai: giesmė-himnas Giesmė prieš mišią, harmonizuota Juozo Naujalio, giedama katalikų bažnyčiose, ir nemažiau populiari A. Strazdelio sukurta Velykų giesmė, taip pat harmonizuota J. Naujalio.
Skaityti toliau: Danguolė Bičkauskienė. Poetas Antanas Strazdas – laisvas paukštis giesmininkas be sparnų

Netektis. Rašytoja Bitė Vilimaitė

Spalio 11 d., šeštadienį, eidama 72-uosius metus, Alytaus V. Kudirkos ligoninėje mirė lietuvių rašytoja, novelistė Bitė Vilimaitė.
B.Vilimaitė

Bitė Vilimaitė gimė 1943 m. vasario 16 d. Lazdijuose. 1960–1964 m. studijavo Vilniaus universitete. Dirbo žurnale „Kinas. Gyveno ir kūrė Vilniuje, paskutinius savo gyvenimo metus praleido Lazdijų rajono savivaldybės Šlavantų seniūnijos Avižienių kaime.
Nuo 1971 m. Lietuvos rašytojų sąjungos narė.
Rašytoja išleido keliolika knygų, kuriose dominuoja novelės ir apsakymo žanras. 2003 m. apdovanota Nacionaline kultūros ir meno premija už savitą trumpos novelės modelį, talpinantį skaudžią tikrovę rinktinėje „Papartynų saulė“.
Rašytoja Bitė Vilimaitė pašarvota laidojimo namuose Vilniuje, Olandų g. Atsisveikinimas su velione pirmadienį, spalio 13 d., nuo 16 iki 21 val., antradienį, spalio 14 d., nuo 8  iki 14 val. Laidotuvės vyks Karveliškių kapinėse.

Šaltinis čia.

Būrai.lt: Kultūros paveldas gyvas tol, kol jis įkvepia naujų interpretacijų

Turbūt niekada nepagalvojote, jog galite būti panašus į kurį nors Donelaičio „Metų“ veikėją. Enskį, Dočį, Krizą, Plaučiūną ar kurį kitą. Prieš šiek tiek daugiau nei mėnesį socialiniuose tinkluose pasirodė testas, kurį atlikę (atsakę į ten pateiktus klausimus) galite išsiaiškinti, į kurį poemos veikėją esate panašiausias. Kalbiname testo kūrėjus ir idėjos autorius.
Skaityti toliau: Būrai.lt: Kultūros paveldas gyvas tol, kol jis įkvepia naujų interpretacijų

Diskusija su T. Venclova apie lituanistikos ir humanitarikos iššūkius

2014 m. spalio 10 dieną Vilniaus universiteto Filologijos fakultete viešės Jeilio (Yale) universiteto (JAV) profesorius Tomas Venclova. Profesorius dalyvaus Lituanistų sambūrio rengiamoje diskusijoje apie lituanistikai ir humanitarikai tenkančius dabarties iššūkius. Diskusija vyks 11 valandą Vinco Mickevičiaus Krėvės auditorijoje. Taip pat dalyvaus docentas Darius Kuolys ir dr. Mindaugas Kvietkauskas.
Skaityti toliau: Diskusija su T. Venclova apie lituanistikos ir humanitarikos iššūkius

Elena Baliutytė. (Ki)toks Mieželaitis: kas likę „Žmogaus“ šešėly?

Spalio 3 d. Eduardui Mieželaičiui būtų sukakę 95-eri

Pavadinimas įpareigoja. Ar pavyks jį pateisinti? Tai priklausys ir nuo to, kokį „tokio“ Mieželaičio turinį turi adresatas. Man „toks“ Mieželaitis – tai pirmiausia poe­zijos knygos „Žmogus“ (1961 m. rusų k., 1962 m. lietuvių k.), už kurią jam buvo paskirta svarbiausia sovietmečiu Lenino premija, autorius. Savo žmogaus koncepcija atliepusi komunistinį „naujojo žmogaus“ projektą, ši knyga tapo oficialiosios sovietinės ideologijos manifestu. Galima sakyti, kad ir sovietmečiu, ir dabar nepriklausomoje Lietuvoje Mieželaitis buvo ir liko vienos knygos, „Žmogaus“, autoriumi. Anais laikais, net ir praradęs skaitytoją, poetas už ją nuolat gaudavo politinius dividendus, na, o dabar, galėtume sakyti, gauna nei­giamus dividendus.
Skaityti toliau: Elena Baliutytė. (Ki)toks Mieželaitis: kas likę „Žmogaus“ šešėly?