Regina Koženiauskienė. Perkurtos frazeologijos žaismas žiniasklaidoje

Visame pasaulyje gyva kalba, net ir tokia sena kaip lietuvių, nuolat atsinaujina,prisitaiko prie laiko aktualijų. Frazeologijos perkūrimas – vienas iš ryškiausių kalbos atsinaujinimo pavyzdžių, kai, regis, amžiams sustabarėję, vientisi, nedalomi, pastovios leksinės ir gramatinės sandaros pasakymai, visuotinai paplitusios citatos stilistiškai ir semantiškai keičiami. Svarbiausia, kad šis atnaujinimas neturi pabaigos: kiekvieną kartą net ir tą patį pasakymą autorius aktualizuoja, kūrybiškai vis kitaip keičia, pritaikydamas naujoms sąlygoms, naujam kontekstui.

Skaityti toliau: Regina Koženiauskienė. Perkurtos frazeologijos žaismas žiniasklaidoje

Marijus Šidlauskas. Apie basą kritiką

Lapkričio 27 d. Lietuvių literatūros ir tautosakos institute įteikta trečioji Vytauto Kubiliaus (1926–2004) premija, kuria siekiama įvertinti ir skatinti literatūros kritikų bei literatūros tyrinėtojų triūsą. Premija įsteigta 2012 m., ligšioliniai jos laureatai – Valdemaras Kukulas (po mirties) už naujausios lietuvių literatūros apžvalgas, išspausdintas literatūros ir kultūros leidiniuose 2011 metais, ir Virginijus Gasiliūnas už literatūros istorijos ir kasdienio jos gyvenimo kritinę refleksiją asmeniniame tinklaraštyje http://virginijusg.blogspot.com. 2014-ųjų metų premija skirta Klaipėdos universiteto docentui Marijui Šidlauskui už „minčių ir refleksijų skvarbą, kuri padeda kritikui neslysti kasdieniškų aktualijų paviršiumi, o išskirti gelminguosius tautinės literatūros vektorius“.
Skaityti toliau: Marijus Šidlauskas. Apie basą kritiką

Mindaugas Kvietkauskas. Prakeiktoji poetė

Prancūzų poetas Paulis Verlaine`as 1888 m. palydėjo į pasaulį garsiąją frazę – „prakeiktieji poetai“, les poètes maudits. Taip jis pavadino savo studiją, kurioje pristatė skaitytojams dar menkai žinomus kūrėjus, vėliau pripažintus unikaliais modernizmo literatūros pradininkais – tarp jų skandalingąjį Arthurą Rimbaud, buvusį savo mylimąjį, dėl kurio turėjo kone dvejus metus praleisti kalėjime. Studijos įžangoje Verlaine`as pabrėžia svarbią išlygą. Prakeiktaisiais poetais šiuos autorius tenka vadinti tiktai dėl gyvenamojo laiko, tiktai dėl jiems visur juntamos vulgarios neapykantos, o tiksliau būtų juos apibūdinti kitaip: „Turėtume sakyti – absoliutūs poetai (…). Absoliutūs vaizduote, absoliutūs išraiška, absoliutūs kaip geresniųjų amžių aukštakilmiai monarchai. Tačiau prakeikti! Teiskite.“
Skaityti toliau: Mindaugas Kvietkauskas. Prakeiktoji poetė

Tarptautinė mokslinė konferencija „Kristijono Donelaičio reikšmės“

Maloniai kviečiame Jus į baigiamąjį Kristijono Donelaičio 300-ųjų gimimo metinių renginį, vyksiantį Vilniuje šių metų gruodžio 9–10 dienomis – į visuomenei skirtą tarptautinę mokslinę konferenciją ir šventinį vakarą.
Donelaitis

Skaityti toliau: Tarptautinė mokslinė konferencija „Kristijono Donelaičio reikšmės“

Vaclovas Bagdonavičius. Į laisvę ėjusi tauta girdėjo Vydūno „sau žmogaus“ himną

Kalba, pasakyta 2014 m. lapkričio 20 d. priimant valstybinę Jono Basanavičiaus premiją

Gerbiamas Premjere, gerbiamas Ministre, gerbiami J. Basanavičiaus premijos laureatai, šios premijos skyrimo komiteto nariai, brangūs bičiuliai ir bendražygiai, mylimi šeimos nariai, visi šios gražios popietės dalyviai!
V.B
Skaityti toliau: Vaclovas Bagdonavičius. Į laisvę ėjusi tauta girdėjo Vydūno „sau žmogaus“ himną

Gardine pagerbtas garsiojo kalbininko Jono Jablonskio atminimas

Lapkričio 19 dieną Lietuvos generalinio konsulato Gardine iniciatyva ant buvusios Berniukų gimnazijos pastato, kuriame 1912-1914 metais Jonas Jablonskis dėstė lotynų ir graikų kalbas, atidengta atminimo lenta didžiojo lietuvių kalbininko švietėjiškai veiklai Gardine įamžinti.
Skaityti toliau: Gardine pagerbtas garsiojo kalbininko Jono Jablonskio atminimas

Vida Lisauskienė. Kodėl, galėdami dirbti saviems, norime dirbti svetimiems

Abraomas Kulvietis, bene mokyčiausias XVI amžiaus lietuvis, LDK persekiojamas dėl protestantiškų pažiūrų, laiške Bonai Sforcai rašė, kad norėdamas dirbti saviesiems yra priverstas dirbti svetimiems, o dabar, galėdami dirbti savo kultūrai, dažnai linkstame dirbti svetimoms.
Skaityti toliau: Vida Lisauskienė. Kodėl, galėdami dirbti saviems, norime dirbti svetimiems

Rima Palijanskaitė. Donelaitis ir Vydūnas: gyvenimo ir kūrybos ypatumai

Martynas Mažvydas, Kristijonas Donelaitis ir Vilhelmas Storosta-Vydūnas – lietuviškojo žodžio Mažojoje Lietuvoje riteriai. Jonas Grinius Vydūną yra įvardijęs kaip „Donelaičio tėviškės jaunesnįjį sūnų“. Donelaitikoje Vydūnas dažniausiai prisimenamas svarstant „Metų“ lietuviškumą ir šio krašto kultūrą. „K. Donelaitis kūrė savo „Metus“ būrams, bet kūrė juos nuo „Homero šaligatvio“, vedusio į Tilžės kvartalus, su kuriais pačiu produktyviausiu savo gyvenimo laikotarpiu susijęs kitas tautos milžinas – Vydūnas. K. Donelaitis – tai žingsnis (ir toli gražu nebe pirmas) į Vydūną“
Skaityti toliau: Rima Palijanskaitė. Donelaitis ir Vydūnas: gyvenimo ir kūrybos ypatumai

Aušra Martišiūtė-Linartienė. Karo miglas išsklaidžius, arba Laiškas kolegai Kęstučiui Urbai

Profesorė Aušra Martišiūtė – Linartienė rašo: Jūsų straipsnis spalio 17 d. „Literatūroje ir mene“ „Autoritarinė literatūros programa, arba Kaip nužudyti skaitytoją“ skamba lyg pranešimas iš karo lauko. <…> Norėčiau Jus ir straipsnio skaitytojus nuraminti: jokio karo nėra –­ lietuvių kultūroje tiesiog per maža žmonių, kad galėtume kariauti tokius karus. Šia kultūra gyvenantiems, ja besirūpinantiems reikia mėginti kalbėtis ir susikalbėti. “ Skaityti toliau: Aušra Martišiūtė-Linartienė. Karo miglas išsklaidžius, arba Laiškas kolegai Kęstučiui Urbai