Skaudi netektis ištiko Lietuvos humanitarų bendruomenę mirė VU Filologijos fakulteto profesorius Juozapas Girdzijauskas, vienas žymiausių XX a. filologų, lietuvių literatūros istorikas, dėstęs literatūros mokslo įvadą, literatūros teoriją, estetinės minties istoriją, kursus, skirtus lietuvių poetikai ir eilėdarai, S. Daukanto, V. Mykolaičio-Putino kūrybai, ilgus metus skaitė unikaliais tyrimais paremtą XIX a. lietuvių literatūros kursą.
Skaityti toliau: Netektis. Profesorius Juozas Girdzijauskas
Mėnuo: gruodžio 2014
Meilė Lukšienė. Prie tautos kultūros pamatų
Švietimo bendruomenę ir visus neabejingus savo tautos kultūros istorijai Lietuvos žmones pasiekė Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo aprūpinimo centro išleista Ingės Lukšaitės sudaryta Meilės Lukšienės knyga „Prie tautos kultūros pamatų“.
Skaityti toliau: Meilė Lukšienė. Prie tautos kultūros pamatų
Profesorei V.Daujotytei – Pakerienei įteiktas Švietimo ir mokslo ministerijos garbės ženklas
Gruodžio 29 d. profesorei, habilituotai humanitarinių mokslų daktarei Viktorijai Daujotytei – Pakerienei įteiktas Švietimo ir mokslo ministerijos garbės ženklas už nuopelnus Lietuvos mokslui, švietimui ir kultūrai, mokslininkų ir mokytojų ugdymą, kūrybingos lietuvybės stiprinimą.
Viktorija Daujotytė. Metų paskaita lituanistams
Lituanistų sambūrio narės profesorės Viktorijos Daujotytės Metų paskaita „Romualdas Granauskas – mokytojams“, 2014 m. gruodžio 29 d.
Viktorija Daujotytė. Romualdas Granauskas – mokytojams
Profesorės Viktorijos Daujotytės Metų paskaita „Romualdas Granauskas – mokytojams“, 2014 m. gruodžio 29 d.
„Turiu laiko galvoti, daug pergalvoju“, – maždaug tokia frazė iš vieno pokalbio su Romualdu Granausku telefonu. Sekė, kas vyksta mokykloje, vis lygino su savąja, su savo patirtimi. Buvo tikras, kad mokykla yra pamatai: ir žmogaus, ir valstybės. Mums reikia bandyti suvokti, kas R. Granausko suvokta. Suvokti besikeičiančioje Lietuvos situacijoje: ir geopolitinėje, vykstant realiems ir nerealiems karams, ir moralinėje, tėvynę apleidžiant vis daugiau jaunų žmonių. Nebijokime ištarti – savųjų palikimas yra ir moralinė problema.
Skaityti toliau: Viktorija Daujotytė. Romualdas Granauskas – mokytojams
„Kai rausvom strėlėm prapliupo rytas…“ Broniui Krivickui – 95
Lapkričio 17 dieną buvo lemta gimti dviem labai skirtingų likimų ir atskirais istorijos laikmečiais visiškai prieštaringai vertintiems poetams- Salomėjai Nėriai (g. 1904 m.) ir Broniui Krivickui (g. 1919 m.). Šiandien rastųsi tokių, kuriems net paminėti šias dvi asmenybes greta viena kitos atrodytų šventvagiška… nors kiekvienas išgyveno savo tragišką likimą, kuris nė vienam nebuvo dosnus.
Skaityti toliau: „Kai rausvom strėlėm prapliupo rytas…“ Broniui Krivickui – 95
Laura Vilkaitė. Pasakyk, kokia kalba kalbi, pasakysiu – kaip matai pasaulį
Ar kalba ir mąstymas atskiriami? Ar žmonės, kurie kalba skirtingomis kalbomis, ir mąsto skirtingai? Šie ir panašūs klausimai seniai kamavo tiek paprastus žmones, tiek mokslininkus. Ne vienas, tikriausiai, esate girdėję mitą apie tai, kad eskimai turi penkiasdešimt pavadinimų sniegui, kaip pavyzdį, įrodantį, kad skirtingų kultūrų žmonės, kalbėdami skirtingomis kalbomis, skirtingai ir mato pasaulį.
Skaityti toliau: Laura Vilkaitė. Pasakyk, kokia kalba kalbi, pasakysiu – kaip matai pasaulį
Konferencijos „Kristijono Donelaičio reikšmės“ vaizdo įrašai
Tarptautinė mokslinė konferencija „Kristijono Donelaičio reikšmės“ (Vilnius: Arsenalas, 2012-12-10). Vaizdo įrašai.
1 dalis. Naglis Kardelis. „Lietuviškojo pasaulėvaizdžio atspindžiai Kristijono Donelaičio Metuose: filosofijos ir epinės poezijos jungtys“.
2 dalis. Žavinta Sidabraitė. „Kristijono Donelaičio kūrybos lietuviškumas“.
3 dalis. Regimantas Tamošaitis. „Vargas ir perteklius Kristijono Donelaičio Metuose“.
4 dalis. Darius Petkūnas. „Lietuvos Liuteronų Bažnyčios inicijuotos diskusijos dėl Kristijono Donelaičio portreto 1964 m. spaudoje“.
Vilija Dailidienė. Penktokams Donelaitis ir Mažvydas svetimi?
Pastaruoju metu viešojoje erdvėje kilo diskusijų dėl lietuvių kalbos ir literatūros programos pagrindinei mokyklai – V–X klasei – projekto. Visuomenei sunku suprasti, kas kelia tokias aistras, kodėl viešai aptariami dalykai, kurie, atrodo, turėtų rūpėti tik specialistams. Ginčuose pasikartojanti priešprieša „įdomu –neįdomu“ daugeliui kelia nuostabą: visi turėjome mokytojų, visi jie dirbo pagal tas pačias programas ir tuos pačius vadovėlius, bet vieniems mokytojams programos ir vadovėliai nepadėjo, o kitiems netrukdė dėstyti dalyką įdomiai.
Skaityti toliau: Vilija Dailidienė. Penktokams Donelaitis ir Mažvydas svetimi?
Gytis Norvilas. Milošas – vagis..
Tas, kuris sako, kad 100 procentų teisus, tasai yra bjaurus karštakošis, tikras banditas, paskutinis niekšas. (Senas žydas nuo Karpatų)
Cz. Miłoszas. „Pavergtas protas“
Milošą pričiupau maždaug 1995-ųjų ar 1996-ųjų vasarą. Skaičiau jo „Pavergtą protą“ – pusės nesupratau, bet buvo įdomu. Būtent šia knyga užsimezgė ta pragaištinga pažintis su Milošu. Tuomet galvojau, kad mano protas irgi yra pavergtas, tik nežinojau, kas tas tironas… Vargas man – dabar jau žinau! Skaičiau kaime, Krekenavoje – kaip dabar manau – gimtinėje (nors gimiau ir gyvenau – Jonavoje), vasarą, gal jau rugpjūtį, „ant sklepo“.
Skaityti toliau: Gytis Norvilas. Milošas – vagis..