Mindaugas Kvietkauskas. Pilietiškumo pradmenys: pilis ir poezija

Laisvas žmogus, kuriam rūpi jo bendruomenės reikalai, antikinėje Graikijoje buvo vadinamas polites, pilietis. Kiekvienas gali pastebėti labai artimą šios antikinės sąvokos ir lietuviško žodžio skambesį, ir tai joks atsitiktinumas. Ohajo universiteto profesorius, filosofas Algis Mickūnas neseniai savo 2011 m. knygoje Estetika paskelbtoje esė „Lietuviškai kalbant“ yra paraginęs iš naujo apmąstyti, kokios autentiškos filosofinės galimybės glūdi pačioje lietuvių kalboje, kokia žmogiškoji pasaulėvoka yra joje įsikūnijusi, ir taip atnaujinti savąjį tarptautinių, ypač angliškų, terminų prislopintą prigimtinį filosofinį mąstymą. Anot Mickūno, „lietuvių kalba perteikia integralią filosofiją, kurioje dalykai derinasi, atsveria kits kitą ir kurioje žmogus turi sampratą, savęs supratimą ir susipratimą.“ Tad pabandysiu pasvarstyti apie šiandien aktualiai iškylančius pilietiškumo ugdymo klausimus būtent tokia kryptimi, eidamas nebūtinai griežtu akademiniu, bet kiek laisvesniu, šiek tiek poetiniu taku.
Skaityti toliau: Mindaugas Kvietkauskas. Pilietiškumo pradmenys: pilis ir poezija

Vėjūna Salomėja Sližienė. Stokojantiems meilės Lietuvai ir kalbai

Paskutiniu metu vėl suaktyvėjo naujos Švietimo ir mokslo ministerijai tvirtinti parengtos pagrindinio ugdymo literatūros programos puolimas. Kaip teigiama, pasipiktinę mokytojai kviečia pasirašyti peticiją. Kas taip gąsdina pasipiktinusius mokytojus, kas baugina? Nejaugi siekis ugdyti Lietuvos pilietį?

Skaityti toliau: Vėjūna Salomėja Sližienė. Stokojantiems meilės Lietuvai ir kalbai

Povilas Kimutis. Apie klasikinės mokyklos pabaigą

Viešojoje erdvėje vis labiau įsigali atvirai idiotiškas kalbėjimas apie mokyklą. Vienam vaidenasi, kad klasikinių mokyklų, suprask, pastatų, greitai nebeliks, nes viską į savo rankas perims ,,YouTube“, kitas siūlo nevarginti vargšų mokinių kanoniniais tekstais ir pagaliau leisti visiems skaityti tai, ką jie nori ir supranta. Toks kalbėjimas idiotiškas ne tik naująja, bet ir senąja šio žodžio prasme (ἰδιώτης), reiškiančia atskirumą ir nesuinteresuotumą bendruoju politiniu gyvenimu.
Skaityti toliau: Povilas Kimutis. Apie klasikinės mokyklos pabaigą