Regimantas Tamošaitis: „Kristijonas Donelaitis: visada pirmas“

2014 – ieji paskelbti Kristijono Donelaičio metais. Šiemet švenčiame 300 – ąsias poeto gimimo metines. Šis jubiliejus įtrauktas į UNESCO sukakčių sąrašą. Džiaugsmo suteikia tai, kad visiems puikiai žinoma ir mokykloje skaityta poema „Metai“ pripažįstama ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Kuo reikšminga K. Donelaičio asmenybė? Ką nekasdieniško galime įžvelgti jo kūryboje? Pokalbis apie Kristijoną Donelaitį su literatūrologu, humanitarinių mokslų daktaru Regimantu Tamošaičiu.
Skaityti toliau: Regimantas Tamošaitis: „Kristijonas Donelaitis: visada pirmas“

Dokumentinis filmas apie Mažąją Lietuvą

Niekam ne paslaptis didžiulis Mažosios Lietuvos indėlis į Lietuvos kultūrą. Juk čia išleista pirmoji lietuviška knyga, pirmą kartą į lietuvių kalbą išversta Biblija, sudaryta pirmoji lietuvių kalbos gramatika, užrašytos pirmosios lietuvių liaudies dainos, sukurti pirmieji lietuviški grožinės literatūros kūriniai – XVIII a. nuosmukio laikotarpį pergyvenančioje Didžiojoje Lietuvoje negalima buvo nė pagalvoti apie tokį poezijos šedevrą, kaip Kristijono Donelaičio „Metai“…
Skaityti toliau: Dokumentinis filmas apie Mažąją Lietuvą

Kvietimas prisiminti poetą Marcelijų Martinaitį

2015 m. balandžio 2 d., ketvirtadienį, 16.30 val. Šv. Jonų bažnyčioje bus švenčiamas poeto  Marcelijaus Martinaičio 79-asis  gimtadienis.

Dalyvaus Gediminas Storpirštis, Vytautas V. Landsbergis, Kornelijus Platelis, Virginijus Gasiliūnas

Maloniai kviečiame
Vilniaus universiteto Lietuvių literatūros katedra
Skaityti toliau: Kvietimas prisiminti poetą Marcelijų Martinaitį

Ištesėtas pažadas: Vilniaus paslaptys (Romain Gary)

Gary Romain (Romenas Gari), tikr. Roman Kacew, slap. Émile Ajar (Emilis Ažãras1914 05 08Vilnius 1980 12 02Paryžius (nusižudė)prancūzų rašytojas. 1917–23 gyveno Vilniuje. Nuo 1928 gyveno Prancūzijoje. Per II pasaulinį karą buvo lakūnas, dalyvavo Pasipriešinimo judėjime. Nuo 1945 Prancūzijos diplomatas Bulgarijoje, Graikijoje, Didžiojoje Britanijoje, Šveicarijoje, Prancūzijos misijoje prie Jungtinių Tautų. 1956–61 generalinis konsulas Los Andžele, kartu ir atstovas Bolivijoje. Romane Europietiškas auklėjimas (Éducation européenne 1945, lietuvių kalba 2001) aprašė lenkų kovą su nacizmu. Humanistiniai idealai aukštinami romanuose Dienos spalvos (Les Couleurs du jour 1952, pavadinimu Liūdnieji klounai / Les Clowns lyriques 1972, lietuvių kalba 2011), Dangaus šaknys (Les Racines du ciel 1956, Goncourt’ų premija, lietuvių kalba 2011). Autobiografiniame romane Aušros pažadas (La Promesse de l’aube 1960, lietuvių kalba 1999 72016, filmas 2017, režisierius Éricas Barbieris) pasakojama ir apie gyvenimą Vilniuje. Parašė romanus Toliau jūsų bilietas nebegalioja (Au-delà de cette limite votre ticket n’est plus valable 1975, lietuvių kalba 2008 22009), Pseudo (1976, lietuvių kalba 2012), Moters šviesa (Clair de femme 1977, lietuvių kalba 2009 22010), Aitvarai (Les Cerfs-volants 1980, lietuvių kalba 2010), autobiografinį romaną Émile’io Ajaro gyvenimas ir mirtis (Vie et mort d’Émile Ajar 1981, lietuvių kalba 2012). Pagal savo scenarijus sukūrė filmus Paukščiai mirs Peru (Les oiseaux vont mourir au Pérou 1968), Žudyti (Kill 1972). Émile’io Ajaro slapyvardžiu išleido romanus Storulis-meilutis (Gros-Cālin 1974, lietuvių kalba pavadinimu Meilutis: smauglio vienatvė Paryžiuje 2017), Gyvenimas dar prieš akis (La Vie devant soi 1975, Goncourt’ų premija, lietuvių kalba 1992 42015), Karaliaus Saliamono nerimas (L’Angoise du roi Salomon 1989, lietuvių kalba pavadinimu Karaliaus Saliamono baimės 2015 22016). Prozoje vyrauja egzistencinė problematika, reiškiamas individualistinis nepasitenkinimas gyvenimu, nuoširdaus bendravimo ilgesys. Lietuvių kalba dar išleista apsakymų rinktinė Paukščiai skrenda mirti į Peru (2016), romanai Ledi L (2017), Mirusiųjų vynas (2017).

Skaityti toliau: Ištesėtas pažadas: Vilniaus paslaptys (Romain Gary)

Šeši Josifo Brodskio patarimai, kuriuos derėtų išgirsti kiekvienam

Keletas paprastų Nobelio premijos laureato, poeto Josifo Brodskio (1940–1996) patarimų, kuriuos verta perskaityti kiekvienam, norinčiam šiek tiek palengvinti sau gyvenimą.

Ištrauka iš žymiosios Josifo Brodskio kalbos stadione 1988 metų gruodį, pasakytos Mičigano universiteto absolventams. Tuo metu kritikai ir kiti protingi žmonės laikė šią kalbą „netinkama“, „politiškai nekorektiška“, kai kas net joje sugebėjo įžvelgti rasizmą. Tačiau Brodskio žodis yra daugiau nei prietarai, laikas ir erdvė.
Skaityti toliau: Šeši Josifo Brodskio patarimai, kuriuos derėtų išgirsti kiekvienam

Daiva Vaišnienė. Švari kalba – žmogiškos brandos požymis ir pilietinio sąmoningumo simbolis

2015 m. kovo 16 d. Lietuvos Respublikos prezidentūroje apdovanojant 8-ojo nacionalinio konkurso „Švari kalba – švari galva“ nugalėtojus pasakyta Kalbos komisijos pirmininkės D. Vaišnienės kalba: „Dabar mes gyvename laisvoje visuomenėje, galime pasirinkti ir skaitomas knygas, ir technologijas, ir mokymosi ar gyvenimo vietą, – reikia tik suvokti, kad valstybinės kalbos negalime pakeisti kokia madingesne ar patrauklesne, kad be mūsų lietuvių kalbos tradicijos niekas negalės tęsti ar išsaugoti…“
Skaityti toliau: Daiva Vaišnienė. Švari kalba – žmogiškos brandos požymis ir pilietinio sąmoningumo simbolis

Rimvydas Stankevičius. Lietuvybė – valstybės tikslas

Šalies Nepriklausomybės atgavimo 25-mečio išvakarėse, Lietuvai drauge minint ir aštuoniasdešimt penktąjį didžio lietuvių poeto Justino Marcinkevičiaus gimtadienį, po Alma Mater skliautais susirinko gausus būrys lituanistų, iš įvairių Lietuvos kampelių sugužėjusių į šventinį forumą lituanistikos, lietuvybės ir valstybės santykių aptarti.
Skaityti toliau: Rimvydas Stankevičius. Lietuvybė – valstybės tikslas

Tėvynė – tai kalba, kalba – tai Tėvynė

Šioje globalizacijos epochoje, kai lietuvių kalba vis dažniau ir garsiau pavadinama „lavonkalbe“ bei rimčiausia kliūtimi mums integruotis laisvojoje, moderniojoje ir laimingojoje ES, visi keturi žinomos Lietuvos kalbininkės, retorikos ir stilistikos specialistės, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto profesorės Reginos Koženiauskienės vaikaičiai pratinami po kiekvienu moksleivišku diktantu nė neprašyti visuomet pridurti ir dar vieną sakinį: „Myliu Lietuvą ir lietuvių kalbą.“
Skaityti toliau: Tėvynė – tai kalba, kalba – tai Tėvynė

Liuda Petkevičiūtė, Vytautas Musteikis. Žodyną pavarčius

Baigus leisti Didįjį lietuvių kalbos žodyną (20 dalių) ir sukaupus kalnus medžiagos jo papildymams, paaiškėjo, jog mūsų kalba – bene žodingiausia iš šiandien gyvuojančių, o mūsų žodynas – didžiausias pasaulyje: jam panaudota daugiau kaip penki milijonai žodinių vienetų!
Skaityti toliau: Liuda Petkevičiūtė, Vytautas Musteikis. Žodyną pavarčius