Mitologija ir tautosaka yra tarytum dvi seserys, susikibusios rankomis ir neretai einančios dviese. Bet vis dėlto jos, nors ir siejamos, daugeliu atvejų negali būti tapatinamos. Prieš aiškindamos mito santykio su tradicine kultūra pobūdį, pirmiausia aptarkime, ar pats mitas gali būti laikomas žodinės liaudies kūrybos rūšimi.
Skaityti toliau: Nijolė Laurinkienė. Mitas ir tautosaka
Mėnuo: balandžio 2015
Poetas Donaldas Kajokas atsako į Romo Daugirdo klausimus
Šviesos greitis šiek tiek didesnis už tamsos
– Tarp poetų turbūt vyrauja filologai. Yra ir kitų specialybių atstovų. Bet, kiek žinau, Tu tikriausiai vienintelis, baigęs Kūno kultūros institutą. Kodėl taip atsitiko? Apskritai kokie veiksniai buvo lemtingi Tave nukreipiant į poezijos kelią?
Skaityti toliau: Poetas Donaldas Kajokas atsako į Romo Daugirdo klausimus
Dainius Razauskas. Kur vyksta tikrasis karas už Tėvynę?
Pradėkime nuo to, kas mes esame, kas yra baltai. Baltų pavadinimas – reikia visuomet tai turėti omeny – yra lingvistinis terminas, XIX amžiaus vidury vokiečių kalbininko Georgo Neselmano (Georg Heinrich Ferdinand Nesselmann) pagal Baltijos jūrą įvestas pavadinti tam tikroms kalboms, nuo to laiko vadinamoms baltų kalbomis. Iš jų gyvos, tebevartojamos bėra išlikusios dvi, latvių ir lietuvių, ir dar viena, gyvai nebevartojama, bet rašytiniais šaltiniais pakankamai paliudyta prūsų kalba. Suprantama, anksčiau artimomis kalbomis ar tarmėmis kalbėjo ir kitos aplinkinės gentys, kurios šia prasme irgi priklauso baltams.
Skaityti toliau: Dainius Razauskas. Kur vyksta tikrasis karas už Tėvynę?
Kazimieras Garšva. Asmenvardžių rašymas Lietuvos Respublikos dokumentuose ir valstybinės kalbos funkcijos
Straipsnio tikslas – išnagrinėti svarbiausius Lietuvos Respublikos piliečių vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose principus ir pasiūlyti tinkamiausią įstatymo projektą. Straipsnio uždaviniai – trumpai aptarti dabartines asmenvardžių rašybos problemas, tyrinėjimo metodiką, turimus svarbiausius duomenis, įstatymų projektus ir jų ryšį su valstybinės kalbos funkcijomis.
Skaityti toliau: Kazimieras Garšva. Asmenvardžių rašymas Lietuvos Respublikos dokumentuose ir valstybinės kalbos funkcijos
Giedrė Čepaitienė. Padėkos raiškos galimybės
Padėka – viena iš kalbos etiketo situacijų. Šios situacijos pagrindas – adresanto jaučiamas, t. y. tikras, arba tariamas dėkingumo jausmas dėl adresato atlikto ar pasižadėto atlikti veiksmo. Tikras dėkingumo jausmas esti tada, kai adresantui adresato veikla yra naudinga arba kelia malonius jausmus. Tariamas dėkingumas sietinas su tam tikromis viešojo gyvenimo situacijomis (pavyzdžiui, dėkojama baigus viešąją kalbą), tai sietina ne su paties adresanto jausena, bet su tam tikrai bendruomenei priimtinomis kalbinės elgsenos normomis.
Skaityti toliau: Giedrė Čepaitienė. Padėkos raiškos galimybės
Rita Miliūnaitė. Mokytojai apie informacinių technologijų poveikį mokinių raštingumui
Šis straipsnis – trečiasis iš straipsnių ciklo, skirto nagrinėti mokytojų lituanistų požiūriui į rašybos mokymą, mokyklinės rašytinės kalbos ypatumus ir pastaruoju metu itin išryškėjusias mokinių neraštingumo problemas bei jų priežastis.
Skaityti toliau: Rita Miliūnaitė. Mokytojai apie informacinių technologijų poveikį mokinių raštingumui
Jūratė Baranova. Antoninas Artaud: žiaurumas kaip kūno kalba
Jurgos Ivanauskaitės romane „Mėnulio vaikai“ vienas iš, Ilonos Gražytės-Maziliauskienės žodžiais, neprijaukintos generacijos personažų Gediminas, autoironiškai save reflektuodamas, sako: „Iš šalies regėjau save patį. Besibastantį po senamiestį, kiurksantį „Stikliuose“, „Žemaičiuose“, besidarkantį kokių pienburnių ritualuose su švirkštais ir aguonų tinktūrom, pliurpiantį apie A. Arto žiaurumo teatrą išsižiojusioms pankiukėms…“1. Kodėl kalbant apie prancūzų rašytojo, aktoriaus, teatralo ir „profesionalaus šizofreniko“ Antonino Artaud (1898–1948) žiaurumo teatrą galima patraukti merginų dėmesį?
Skaityti toliau: Jūratė Baranova. Antoninas Artaud: žiaurumas kaip kūno kalba
Formatas | Poetė Daiva Čepauskaitė
Poetė, dramaturgė, 2005 m. „Poezijos pavasario“ Maironio premijos laureatė Daiva Čepauskaitė mano, kad poezija yra nenaudinga, nereikalinga, nepelninga, praktiškai nepritaikoma ir visiškai neapsimokanti, bet kaip tik dėl to ji niekam netarnauja, išskyrus pačią kalbą. Daiva Čepauskaitė skaito savo eilėraščius.
Skaityti toliau: Formatas | Poetė Daiva Čepauskaitė
Vida Girininkienė. Tautosakininkų duetas: bajoras Mečislovas Dovoina-Silvestravičius ir valstietis Vincentas Bakutis (I)
Charizmatiškasis Mečislovas
Šis bajoro ir valstiečio legendinis duetas vertas rašytojo plunksnos. Pasakojimų apie du keistuolius daug, o faktinių duomenų išsamesnei analizei trūksta.
Skaityti toliau: Vida Girininkienė. Tautosakininkų duetas: bajoras Mečislovas Dovoina-Silvestravičius ir valstietis Vincentas Bakutis (I)
Henrikui Radauskui – 105
Balandžio 23-ąją sukanka 105-eri, kai gimė vienas žymiausių lietuvių poetų modernistų Henrikas Radauskas. O rugpjūtį bus jau 45-eri, kai iškeliavo į amžiną kaštanų žydėjimą. Ilgas ir nepastovus buvo H. Radausko kelias – prasidėjęs Krokuvoje, vedęs per Rusiją, paskui jau per Lietuvą, Panevėžį, Kauną ir Klaipėdą, vėliau pasukęs į Vakarus, per Berlyną į JAV, galiausiai pasiekęs paskutinę stotelę – Vašingtoną.
Tame kelyje sutikta daug iškilių tarpukario, pokario Lietuvos, išeivijos veikėjų, kurių atsiminimuose išsibarsčiusios įvairios H. Radausko gyvenimo ir kūrybos detalės.
Skaityti toliau: Henrikui Radauskui – 105