Nijolė Laurinkienė. Mitas ir tautosaka

Mitologija ir tautosaka yra tarytum dvi seserys, susikibusios rankomis ir neretai einančios dviese. Bet vis dėlto jos, nors ir siejamos, daugeliu atvejų negali būti tapatinamos. Prieš aiškindamos mito santykio su tradicine kultūra pobūdį, pirmiausia aptarkime, ar pats mitas gali būti laikomas žodinės liaudies kūrybos rūšimi.
Skaityti toliau: Nijolė Laurinkienė. Mitas ir tautosaka

Poetas Donaldas Kajokas atsako į Romo Daugirdo klausimus

Šviesos greitis šiek tiek didesnis už tamsos

Tarp poetų turbūt vyrauja filologai. Yra ir kitų specialybių atstovų. Bet, kiek žinau, Tu tikriausiai vienintelis, baigęs Kūno kultūros institutą. Kodėl taip atsitiko? Apskritai kokie veiksniai buvo lemtingi Tave nukreipiant į poezijos kelią?

Skaityti toliau: Poetas Donaldas Kajokas atsako į Romo Daugirdo klausimus

Dainius Razauskas. Kur vyksta tikrasis karas už Tėvynę?

Pradėkime nuo to, kas mes esame, kas yra baltai. Baltų pavadinimas – reikia visuomet tai turėti omeny – yra lingvistinis terminas, XIX amžiaus vidury vokiečių kalbininko Georgo Neselmano (Georg Heinrich Ferdinand Nesselmann) pagal Baltijos jūrą įvestas pavadinti tam tikroms kalboms, nuo to laiko vadinamoms baltų kalbomis. Iš jų gyvos, tebevartojamos bėra išlikusios dvi, latvių ir lietuvių, ir dar viena, gyvai nebevartojama, bet rašytiniais šaltiniais pakankamai paliudyta prūsų kalba. Suprantama, anksčiau artimomis kalbomis ar tarmėmis kalbėjo ir kitos aplinkinės gentys, kurios šia prasme irgi priklauso baltams.

Skaityti toliau: Dainius Razauskas. Kur vyksta tikrasis karas už Tėvynę?

Kazimieras Garšva. Asmenvardžių rašymas Lietuvos Respublikos dokumentuose ir valstybinės kalbos funkcijos

Straipsnio tikslas – išnagrinėti svarbiausius Lietuvos Respublikos piliečių vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose principus ir pasiūlyti tinkamiausią įstatymo projektą. Straipsnio uždaviniai – trumpai aptarti dabartines asmenvardžių rašybos problemas, tyrinėjimo metodiką, turimus svarbiausius duomenis, įstatymų projektus ir jų ryšį su valstybinės kalbos funkcijomis.
Skaityti toliau: Kazimieras Garšva. Asmenvardžių rašymas Lietuvos Respublikos dokumentuose ir valstybinės kalbos funkcijos

Giedrė Čepaitienė. Padėkos raiškos galimybės

Padėka – viena iš kalbos etiketo situacijų. Šios situacijos pagrindas – adresanto jaučiamas, t. y. tikras, arba tariamas dėkingumo jausmas dėl adresato atlikto ar pasižadėto atlikti veiksmo. Tikras dėkingumo jausmas esti tada, kai adresantui adresato veikla yra naudinga arba kelia malonius jausmus. Tariamas dėkingumas sietinas su tam tikromis viešojo gyvenimo situacijomis (pavyzdžiui, dėkojama baigus viešąją kalbą), tai sietina ne su paties adresanto jausena, bet su tam tikrai bendruomenei priimtinomis kalbinės elgsenos normomis.
Skaityti toliau: Giedrė Čepaitienė. Padėkos raiškos galimybės

Rita Miliūnaitė. Mokytojai apie informacinių technologijų poveikį mokinių raštingumui

Šis straipsnis – trečiasis iš straipsnių ciklo, skirto nagrinėti mokytojų lituanistų požiūriui į rašybos mokymą, mokyklinės rašytinės kalbos ypatumus ir pastaruoju metu itin išryškėjusias mokinių neraštingumo problemas bei jų priežastis.
Skaityti toliau: Rita Miliūnaitė. Mokytojai apie informacinių technologijų poveikį mokinių raštingumui

Henrikui Radauskui – 105

Balandžio 23-ąją sukanka 105-eri, kai gimė vienas žymiausių lietuvių poetų modernistų Henrikas Radauskas. O rugpjūtį bus jau 45-eri, kai iškeliavo į amžiną kaštanų žydėjimą. Ilgas ir nepastovus buvo H. Radausko kelias – prasidėjęs Krokuvoje, vedęs per Rusiją, paskui jau per Lietuvą, Panevėžį, Kauną ir Klaipėdą, vėliau pasukęs į Vakarus, per Berlyną į JAV, galiausiai pasiekęs paskutinę stotelę – Vašingtoną.

Tame kelyje sutikta daug iškilių tarpukario, pokario Lietuvos, išeivijos veikėjų, kurių atsiminimuose išsibarsčiusios įvairios H. Radausko gyvenimo ir kūrybos detalės.
Skaityti toliau: Henrikui Radauskui – 105

Vanda Juknaitė: „Nesvarbu, ką parašei, reikia pradėti gyventi tuo, kuo tiki“

„Rašymas man yra būdas suprasti“, – yra sakiusi rašytoja Vanda Juknaitė, kurios knygose atsiveria vienišų, pavargusių žmonių pasaulis. Prisikėlimas čia yra ilgas ir nežmoniškai sunkus. Apysaka „Stiklo šalis“ apie nykų, sunkų motinos, moters gyvenimą. Esė „Išsiduosi. Balsu“ – pokalbiai su beglobiais, nuskriaustais vaikais, kurių stovyklas rašytoja organizuodavo Junkūnuose, „Tariamas iš tamsos“ – dar viena pokalbių knyga su vaikais, kurių gyvenime kažkas yra kitaip, kurie nematę pasaulio spalvų, kurie gyvena daugiavaikėje šeimoje ir turi visas sąlygas būti lauke. Pjesė „Ponios Alisos gimtadienis“ – seno žmogaus svarstymai apie savojo kelio pabaigą ir pasitraukimą iš gyvenimo. Rašytoja Vanda Juknaitė, daugelį metų dirbusi Edukologijos universiteto profesore, gyvenime ir pati turėjo daug sunkumų bei išbandymų. Štai ir dabar dėl patirtos traumos daug laiko praleidžianti namuose. Kaip juokauja pati rašytoja, turi daug laiko apie viską pagalvoti.
Skaityti toliau: Vanda Juknaitė: „Nesvarbu, ką parašei, reikia pradėti gyventi tuo, kuo tiki“

Ar savo vaikams rodėte Lietuvą?

Su žinomu kūrėju ir muzikantu, roko grupės „Skylė“ bosistu ir folkroko grupės „Atalyja“ lyderiu Gediminu Žiliu – žmogumi, saugančiu ir puoselėjančiu visa, kas lietuviška, ir mokančiu dainuoti be išimties visas 3000 išlikusių lietuviškų sutartinių,  kalbasi Rimvydas Stankevičius ir klausia jo, kaip galėtume savuosius vaikus pamokyti mylėti Lietuvą.

Skaityti toliau: Ar savo vaikams rodėte Lietuvą?

Viktorija Daujotytė. Išsprūstančios prasmės ieškotojui

Literatūros tyrinėtojui, semiotikui, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatui prof. Kęstučiui Nastopkai kovo 18 d. sukako 75-eri. Spausdiname prof. Viktorijos Daujotytės kalbą, pasakytą K. Nastopkos kūrybos vakare Lietuvos rašytojų sąjungoje balandžio 8 d.
Skaityti toliau: Viktorija Daujotytė. Išsprūstančios prasmės ieškotojui