Mėnuo: gegužės 2015

„O esame iš Žemaitės gavę tikrų brangenybių mūsų literatūrai forma ir turiniu“ Juozas Tumas–Vaižgantas
170–osios Žemaitės (Julijos Beniuševičiūtės-Žymantienės, 1845–1921) gimimo metinės kviečia ir vėl pasidairyti po rašytojos raštus, pasižiūrėti, ką ji sukūrė vaikams ir apie vaikus, pamąstyti, ar tai netapo tik lietuvių literatūros istorijos faktais.
Skaityti toliau: Džiuljeta Maskuliunienė. Žemaitės brangenybės, arba pasakojimai apie žemaičių kaimo vaikus

Skelbiame 2014 m. birželio 11 d. Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui, Valstybinei lietuvių kalbos komisijai išsiųstą Lietuvių kalbos ir literatūros instituto grupės mokslininkų – Onos Aleknavičienės, Laimos Kalėdienės, Ritos Miliūnaitės, Sergejaus Temčino – tekstą apie vardų ir pavardžių rašymą asmens dokumentuose.
Skaityti toliau: Dėl asmenvardžių rašymo asmens dokumentuose

Juozas Girnius yra vienas iš tų kelių visų laikų Lietuvos filosofų, išdrįsusių nagrinėti sudėtingą, sunkiai apčiuopamą, bet labai svarbų tautos gyvasčiai klausimą – savo tautos charakterį. Minėdami Juozo Girniaus šimtąsias gimimo metines siūlome savo skaitytojams trumpą ištrauką iš jo kūrinio „Lietuviškojo charakterio problema“, parašyto būnant priverstinėje emigracijoje Vokietijoje dramatišku Lietuvos okupacijos metu – 1947-aisiais.
Skaityti toliau: Juozas Girnius: lietuviai – pavojingo charakterio tauta

1987 m. poetui Josifui Brodskiui „už visapusišką autorystę, alsuojančią minties aiškumu ir poetiniu intensyvumu“, buvo paskirta Nobelio literatūros premija. Skelbiame poeto kalbą, pasakytą per premijos įteikimo ceremoniją. Tekstas publikuotas 1999 m. Tomo Venclovos ir Larisos Lempertienės sudarytoje knygoje „Josif Brodskij. Poetas ir proza“ (išleido „Baltos lankos“ ). Iš rusų kalbos vertė Sigitas Parulskis.
Skaityti toliau: Josifas Brodskis. Paskaita, gavus Nobelio premiją

Šiemet sukanka 100-osios vieno iškiliausių lietuvių filosofo egzistencialisto, redaktoriaus ir kultūrininko dr. Juozo Girniaus gimimo metinės.
Juozo Girniaus įžanginis straipsnis „Žmogaus prasmės žemėje poezija“ palydėjo antologiją „Žemė“ (1951).

Anot Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Alvydo Jokubaičio, šiam filosofui Lietuvoje nerodoma pakankama pagarba. Tam iš dalies pritaria ir J. Girniaus sūnus apžvalgininkas Kęstutis Girnius.
Skaityti toliau: Juozui Girniui – 100

Šiuo metu vykstančiame festivalyje „Poezijos pavasaris“ įteikiama daug apdovanojimų. Vieną premiją – už geriausią esė almanache „Poezijos pavasaris“ – skyrė ir dienraštis „Lietuvos rytas“. Ji šiemet atiteko poetui Tomui Taškauskui už laiško forma parašytą straipsnį apie 1945 metų kovo 21-ąją žuvusį rašytoją, partizaną Mamertą Indriliūną. Laiškas parašytas M.Indriliūno žūties 70-mečiui atminti.
Skaityti toliau: Tomas Taškauskas. Partizanas M. Indriliūnas meilę Lietuvai aprašė savo krauju

Kalnujų Šacherazada

Kas gi tas Raseinių Šacherazada? Apytikriai buvo žinomi tik Vincento Bakučio gimimo ir mirties metai ir tai, kad turėjo pasekėją – sūnų Joną. Bakučių Kalnujų apylinkėse gyveno daug, Vincento vardas šiame regione dažnas. Pervertus daugybę metrikų knygų, Raseinių parapijos Kalnujų Šv. Viktoro bažnyčios gimimo metrikų knygoje rastas įrašas, kad 1829 m. vasario 15 d. Kalnujų miestelyje, valstiečių Vincento ir Agnieškos (Urbškytės) Bakučių šeimoje, gimė sūnus Vincentas, kurį kitą dieną kun. Juozas Brazevičius pakrikštijo.
Skaityti toliau: Vida Girininkienė. Tautosakininkų duetas: bajoras Mečislovas Dovoina-Silvestravičius ir valstietis Vincentas Bakutis (II)

Lietuviškas animacinis filmas „Lietuvių mitologiniai dievai“/ „Lithuanian Mythologicl Gods“ (2007 m. ;  10 min. 53 sek.). Scenarijaus autorius, režisierius, dailininkas, prodiuseris – Algirdas Selenis. Režisierė, dailininkė, animatorė Aurika Selenienė. Lietuvių senojo tikėjimo apeigines dainas lietuvių , senovės prūsų kalbomis atlieka folklorinis ansamblis „Kūlgrinda“.
Skaityti toliau: Animacinis filmas „Lietuvių mitologiniai dievai“