Džiuljeta Maskuliunienė. Žemaitės brangenybės, arba pasakojimai apie žemaičių kaimo vaikus

„O esame iš Žemaitės gavę tikrų brangenybių mūsų literatūrai forma ir turiniu“ Juozas Tumas–Vaižgantas
170–osios Žemaitės (Julijos Beniuševičiūtės-Žymantienės, 1845–1921) gimimo metinės kviečia ir vėl pasidairyti po rašytojos raštus, pasižiūrėti, ką ji sukūrė vaikams ir apie vaikus, pamąstyti, ar tai netapo tik lietuvių literatūros istorijos faktais.
Skaityti toliau: Džiuljeta Maskuliunienė. Žemaitės brangenybės, arba pasakojimai apie žemaičių kaimo vaikus

Dėl asmenvardžių rašymo asmens dokumentuose

Skelbiame 2014 m. birželio 11 d. Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui, Valstybinei lietuvių kalbos komisijai išsiųstą Lietuvių kalbos ir literatūros instituto grupės mokslininkų – Onos Aleknavičienės, Laimos Kalėdienės, Ritos Miliūnaitės, Sergejaus Temčino – tekstą apie vardų ir pavardžių rašymą asmens dokumentuose.
Skaityti toliau: Dėl asmenvardžių rašymo asmens dokumentuose

Pasirašyta sutartis su Ugdymo plėtotės centru (UPC)

Ugdymo plėtotės centras (UPC) kartu su Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) organizavo šeštąjį Švietimo bendruomenių asociacijų rėmimo konkursą. Šių metų konkurso tikslas – sudaryti galimybę asociacijoms aktyviai įsitraukti į ugdymo turinio įgyvendinimo procesus, siekiant geresnių mokinių mokymosi pasiekimų.
Skaityti toliau: Pasirašyta sutartis su Ugdymo plėtotės centru (UPC)

Juozas Girnius: lietuviai – pavojingo charakterio tauta

Juozas Girnius yra vienas iš tų kelių visų laikų Lietuvos filosofų, išdrįsusių nagrinėti sudėtingą, sunkiai apčiuopamą, bet labai svarbų tautos gyvasčiai klausimą – savo tautos charakterį. Minėdami Juozo Girniaus šimtąsias gimimo metines siūlome savo skaitytojams trumpą ištrauką iš jo kūrinio „Lietuviškojo charakterio problema“, parašyto būnant priverstinėje emigracijoje Vokietijoje dramatišku Lietuvos okupacijos metu – 1947-aisiais.
Skaityti toliau: Juozas Girnius: lietuviai – pavojingo charakterio tauta

Josifas Brodskis. Paskaita, gavus Nobelio premiją

1987 m. poetui Josifui Brodskiui „už visapusišką autorystę, alsuojančią minties aiškumu ir poetiniu intensyvumu“, buvo paskirta Nobelio literatūros premija. Skelbiame poeto kalbą, pasakytą per premijos įteikimo ceremoniją. Tekstas publikuotas 1999 m. Tomo Venclovos ir Larisos Lempertienės sudarytoje knygoje „Josif Brodskij. Poetas ir proza“ (išleido „Baltos lankos“ ). Iš rusų kalbos vertė Sigitas Parulskis.
Skaityti toliau: Josifas Brodskis. Paskaita, gavus Nobelio premiją

Juozui Girniui – 100

Šiemet sukanka 100-osios vieno iškiliausių lietuvių filosofo egzistencialisto, redaktoriaus ir kultūrininko dr. Juozo Girniaus gimimo metinės.
Juozo Girniaus įžanginis straipsnis „Žmogaus prasmės žemėje poezija“ palydėjo antologiją „Žemė“ (1951).
J.Girnius
Anot Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Alvydo Jokubaičio, šiam filosofui Lietuvoje nerodoma pakankama pagarba. Tam iš dalies pritaria ir J. Girniaus sūnus apžvalgininkas Kęstutis Girnius.
Skaityti toliau: Juozui Girniui – 100

Tomas Taškauskas. Partizanas M. Indriliūnas meilę Lietuvai aprašė savo krauju

Šiuo metu vykstančiame festivalyje „Poezijos pavasaris“ įteikiama daug apdovanojimų. Vieną premiją – už geriausią esė almanache „Poezijos pavasaris“ – skyrė ir dienraštis „Lietuvos rytas“. Ji šiemet atiteko poetui Tomui Taškauskui už laiško forma parašytą straipsnį apie 1945 metų kovo 21-ąją žuvusį rašytoją, partizaną Mamertą Indriliūną. Laiškas parašytas M.Indriliūno žūties 70-mečiui atminti.
Skaityti toliau: Tomas Taškauskas. Partizanas M. Indriliūnas meilę Lietuvai aprašė savo krauju

Alvydas Butkus. Savi ir „kitataučiai“ Lietuvos piliečiai

Du Seimo nariai – Gediminas Kirkilas ir Irena Šiaulienė – nutarė pakeisti savo turėtą profesinę kvalifikaciją ir tapti lietuvių onomastikos specialistais. Pradėjo jie nuo asmenvardžių rašybos įstatymo projekto. Anot jo autorių, iš Lietuvos piliečio asmenvardžio rašybos turi būti aišku, ar žmogus yra lietuvis, ar kitatautis. Kitataučius Lietuvos piliečius siūloma ženklinti kitokia, nelietuviška jų asmenvardžių rašyba. Skaityti toliau: Alvydas Butkus. Savi ir „kitataučiai“ Lietuvos piliečiai

Sigitas Parulskis. Kalba apie gimtąją kalbą

Ne kasdien pasitaiko tokia proga sakyti sveikinimo kalbą Prezidentūroje, ir ne bet kam – Nacionalinio diktanto nugalėtojams, žmonėms, kurie rūpinasi pagrindiniu mano darbo instrumentu. Bet kuo toliau, tuo labiau įsitikinu, kad kalba kur kas daugiau nei instrumentas. Ir vis sunkiau susigaudyti, kada aš ją kuriu, o kada – ji mane. Kaip tai vyksta?

Skaityti toliau: Sigitas Parulskis. Kalba apie gimtąją kalbą

Aušra Gudavičiūtė. Likdama nuošalėje Aldona Liobytė daugeliui buvo pasaulio centras

Aldonos Liobytės (1915–1985) – vilnietės rašytojos, aktorės, redaktorės, leidėjos, vertėjos – vaidmuo lietuvių kultūroje didesnis, negu galima būtų spėti iš enciklopedinių duomenų. Dirbusi vaikų literatūros redaktore ir, kaip vaikų rašytoja, užėmusi kuklią padėtį literatūros hierarchijoje, ji buvo autoritetinga kultūros procesų vertintoja, palikusi ne tik literatūrinį, bet ir gausų iki šiol mažai tepublikuotą epistolinį palikimą.
Skaityti toliau: Aušra Gudavičiūtė. Likdama nuošalėje Aldona Liobytė daugeliui buvo pasaulio centras