DONATAS SAUKA
(1929 10 13 – 2015 05 16)
Netekome iškilaus lituanisto, tautosakininko, literatūros tyrinėtojo, įžvalgaus kultūros ir visuomenės kritiko, ypatingos charizmos pedagogo, profesoriaus Donato Saukos.
Skaityti toliau: Netektis. Profesorius Donatas Sauka
Kazimieras Ambrasas-Sasnava (g. 1934) – kunigas jėzuitas, vertimo teoretikas, buvęs Vilniaus universiteto Lietuvių kalbos katedros dėstytojas, filologijos daktaras, docentas. Baigė lietuvių kalbos ir literatūros studijas, vėliau studijavo anglų kalbą. 1972 m. apgynė kandidatinę disertaciją „Kai kurie lietuvių kalbos substitucijos klausimai (gretinama su anglų kalba vertimo aspektu)“ – pirmąjį vertimo mokslo darbą Lietuvoje.
Skaityti toliau: Kazimieras Ambrasas-Sasnava: „Broviausi į mokslą, kuris – tik išrinktiesiems“
Dionizas Poška turbūt ryškiausiai iš lietuvių literatūros autorių grožiniuose ir negrožiniuose tekstuose yra paliudijęs bajoro ūkininko – „artojo“ – tapatybę. Ją galėtume laikyti tipiška tradicinio LDK kultūros bajorų žemdirbiškojo etoso išraiška: D. Poška buvo pakankamai pasiturintis, kad galėtų nedirbti sunkaus žemės darbo, ir kita vertus, nebuvo aristokratas, nutolęs nuo savo ūkio rūpesčių bei gyvenimą kaime laikęs trumpu sezoniniu atokvėpiu. Rašytojas skaitančiajai Lietuvos ir Lenkijos bendruomenei yra prisistatęs kaip „wieśniak rolnik“ – „kaimietis artojas“, ūkininko žemvaldžio gyvenseną siejąs su platesniais kultūriniais-pilietiniais rūpesčiais.
Skaityti toliau: Brigita Speičytė. Kas užsodino Poškos „darželį“?
2015 m. gegužės 6 d. LMA Vrublevskių bibliotekoje vyko literatūrologo, knygos „Nevienareikšmės situacijos. Pokalbiai apie sovietmečio literatūros lauką“ sudarytojo dr. Rimanto Kmitos vieša paskaita. Didžiausias dėmesys skirtas poetams Justinui Marcinkevičiui ir Sigitui Gedai.
Skaityti toliau: Rimantas Kmita. Rašytojų laikysenos sovietmečiu: ar buvo pasirinkimas?
„Nepažįstantieji istorijos lieka vaikai“, „Istorija – gyvenimo mokytoja“ – visiems žinomos antikos išminčių sentencijos. Deja, dažniausiai prasprūstančios pro beprotišku gyvenimo tempu kažkur lekiančios žmonijos individų ausis… Nors ir okupaciniai, ir diktatoriški režimai, griūvančios imperijos palieka ryškius įspaudus žmonių sąmonėje, tautų materialioje kultūroje ir dvasioje, vis dėlto nepakankamai pasimokome iš ankstesnių visuomenių padarytų klaidų, neįsigiliname į skausmingos patirties ženklus.
Skaityti toliau: Gabija Mackevičiūtė. Po graždankos presu, arba Keturi rusifikacijos dešimtmečiai (1864–1904)
Gegužės 7 dieną minėsime Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną. Apie tai, kokią kalbą turime šiandien ir su kokiais sunkumais ji susiduria, papasakojo Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė Daiva Vaišnienė.
Skaityti toliau: Daiva Vaišnienė. Išsaugota sava kalba – jau per sunki našta?
Prieš 125 metus gimė rašytojas, diplomatas Jurgis Savickis. Šia proga pateikiame laišką dr. Jurgiui Šauliui (1879-1948), Lietuvos nepriklausomybės akto signatarui ir Savickio kolegai diplomatui. Šis J. Savickio laiškas įdomus tuo, jog parašytas tarsi grožinės literatūros kūrinys. Jame atsiskleidžia kūrėjo gyvenimo detalės bei asmeniškas rašytojo bendravimas su diplomatu J. Šauliu.
Skaityti toliau: Jurgiui Savickiui – 125
Filmas apie Lietuvos rašytoją ir diplomatą Jurgį Savickį.
Filmas pirmą kartą viešai rodytas Savicko paveikslų galerijoje Vilniuje parodos, skirtos Jurgio Savickio 120-osioms gimimo metinėms, metu.
Gyva kalba graži tuo, kad turi krūvą atmainų: kai jaunimas šnekasi tarpusavyje – viena kalbos atmaina, kai su tėvais – antra, mokykloje – trečia, sako Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dekanas daktaras Antanas Smetona. „Žinučių rašymas – greičiausiai radosi dar viena kalbos atmaina. Ir, jeigu ji egzistuoja kaip atmaina, savo vietoje, jei žmogus žino, kada parašyti su nosinėmis ir taškiukais, o kada galima ir šiaip sau, ir skiria tai, kokios problemos? Čia nėra problemų“, – mano jis.
Skaityti toliau: Antanas Smetona: SMS be nosinių ir taškiukų nebūtinai rodo, kad mūsų jaunimas neraštingas