Lituanistų sambūrio nariai Latvijoje ieškojo lietuviškų pėdsakų

Lituanistų sambūrio nariai birželio 27-28 dieną keliavo po Latviją, ieškodami poeto Antano Strazdo, kalbininko Jono Balkevičiaus, latvių poeto Janio Rainio, poetės Aspazijos pėdsakų. Nepamirštamos kelionės gidas Kęstutis Kaminskas visą kelionę stebino savo dėmesiu kiekvienai lietuvių ir latvių kultūrų asmenybei, kiekvienai lietuviškumą Latvijoje liudijančiai detalei,  plačiu istorinio konteksto išmanymu.
Skaityti toliau: Lituanistų sambūrio nariai Latvijoje ieškojo lietuviškų pėdsakų

Leksikos projekto dalyviams skirta informacija

2015 m. birželio 22 d. Lietuvių kalbos institute vyko seminaras mokytojams lituanistams apie dabartinės lietuvių kalbos leksikos mokymo problemas. Seminarą rengė asociacija „Lituanistų sambūris“, bendradarbiaudamas su Lietuvių kalbos instituto Bendrinės kalbos tyrimų centro Mokyklinės lituanistikos grupe pagal projektą „Moderniosios lietuvių kalbos leksikos pokyčių integracija į mokymo turinį ir mokytojų dalykinių kompetencijų ugdymas“.
Skaityti toliau: Leksikos projekto dalyviams skirta informacija

Aurelija Pociutė. Jurgis Savickis

Šiemet minime 125-ąsias Jurgio Savickio gimimo metines. Daug kam šis vardas girdėtas diplomatijos istorijos kontekste, bet vargu ar daug rastume žinančių bent vieną jo parašyto literatūros kūrinio pavadinimą. Nepaisant to, Jurgis Savickis laikomas garsiausiu XX a. pradžios lietuvių prozos novatoriumi ir ryškaus, unikalaus talento rašytoju.
Skaityti toliau: Aurelija Pociutė. Jurgis Savickis

Gintaras Karosas. Lietuvių kalba yra mūsų valstybės pamatas

Lietuva praėjusio šimtmečio pirmoje pusėje buvo atkurta svarbiausio tautinės valstybės identiteto – kalbos, išskiriančios ją iš kitų tautų, pagrindu. Valstybės pamatas, lietuvių kalba, su visa savo atributika – raidynu, rašybos taisyklėmis, viešosiomis vartojimo normomis, – neturėtų būti nei ekonominių, nei politinių derybų objektu.
Skaityti toliau: Gintaras Karosas. Lietuvių kalba yra mūsų valstybės pamatas

Zita Alaunienė. Apie skaitytojų ugdymą mokykloje, egzaminų rašinius ir absoliutų nulį

Ryškėja vis daugiau švietimo reformos vaisių. Praeitais metais atliktas Broniaus Dobrovolskio tyrimas atskleidė, kaip per pastarąjį dvidešimtmetį pablogėjo mokinių raštingumas: gerokai padaugėjo klaidų, kai kurių net dvigubai, atsirado naujų1. Jeigu dabar būtų ištirta, kaip sumažėjo mokinių susidomėjimas grožine literatūra, tikėtina, kad rezultatai nebūtų geresni. Žinia, skaitytojų mąžta dėl įvairių priežasčių, ypač dėl informacinių technologijų įtakos, bet reikia pripažinti, kad literatūrinis lavinimas mokykloje netinkamas.
Skaityti toliau: Zita Alaunienė. Apie skaitytojų ugdymą mokykloje, egzaminų rašinius ir absoliutų nulį

Regina Mažukėlienė. Žemaitės epocha

„Ar Tamstos alkierio langas taip pat ilgai naktimis žeria šviesą į tamsybes? Ar nesutaisei mano lempos, kad nesmirdėtų? Ar prie savosios akis gadini? – rūpinosi Povilas Višinskis laiške, rašytame iš Jaltos Žemaitei 1898 m. Prie žibalinės lempos Žemaitės rašytus laiškus ir apsakymų rankraščius pamatysite apsilankę Kauno Maironio lietuvių literatūros muziejuje, kur eksponuojama paroda „Žemaitė ir jos epocha“.
Skaityti toliau: Regina Mažukėlienė. Žemaitės epocha

VU mašininio vertimo sistema – kelias, kuriuo keliauti gali visi

Vilniaus universiteto Taikomųjų mokslų instituto mokslininkai sukūrė patogią mašininio vertimo sistemą, grįsta statistiniu metodu. Į anglų ir prancūzų kalbas ir iš jų verčianti svetainė ne tik prilygsta populiariajai vertimo sistemai „Google Translate“, tačiau kai kuriais atvejais ją ir pranoksta.
Skaityti toliau: VU mašininio vertimo sistema – kelias, kuriuo keliauti gali visi

Tautinio atgimimo šauklys Povilas Višinskis

Birželio 28 d. sukanka 140 metų, kai gimė prozininkas, literatūros kritikas Povilas  Višinskis (1875–1906).Jį gerai pažinojęs visuomenės veikėjas Vladas Putvinskis tvirtino: „Be šio žmogaus negalime įsivaizduoti XIX a. pabaigos – XX a. pradžios lietuvių tautinio atgimimo: visuomenės ir kultūros veikėjas, publicistas, literatūros kritikas, draudžiamos lietuviškos spaudos platinimo organizatorius, knygnešys. Vienu sakiniu pasakius – tai mūsų Tautos dvasios galiūnas.“
Skaityti toliau: Tautinio atgimimo šauklys Povilas Višinskis