Lituanistų sambūrio nariai birželio 27-28 dieną keliavo po Latviją, ieškodami poeto Antano Strazdo, kalbininko Jono Balkevičiaus, latvių poeto Janio Rainio, poetės Aspazijos pėdsakų. Nepamirštamos kelionės gidas Kęstutis Kaminskas visą kelionę stebino savo dėmesiu kiekvienai lietuvių ir latvių kultūrų asmenybei, kiekvienai lietuviškumą Latvijoje liudijančiai detalei, plačiu istorinio konteksto išmanymu.
Skaityti toliau: Lituanistų sambūrio nariai Latvijoje ieškojo lietuviškų pėdsakų
Mėnuo: birželio 2015
Leksikos projekto dalyviams skirta informacija
2015 m. birželio 22 d. Lietuvių kalbos institute vyko seminaras mokytojams lituanistams apie dabartinės lietuvių kalbos leksikos mokymo problemas. Seminarą rengė asociacija „Lituanistų sambūris“, bendradarbiaudamas su Lietuvių kalbos instituto Bendrinės kalbos tyrimų centro Mokyklinės lituanistikos grupe pagal projektą „Moderniosios lietuvių kalbos leksikos pokyčių integracija į mokymo turinį ir mokytojų dalykinių kompetencijų ugdymas“.
Skaityti toliau: Leksikos projekto dalyviams skirta informacija
Aurelija Pociutė. Jurgis Savickis
Šiemet minime 125-ąsias Jurgio Savickio gimimo metines. Daug kam šis vardas girdėtas diplomatijos istorijos kontekste, bet vargu ar daug rastume žinančių bent vieną jo parašyto literatūros kūrinio pavadinimą. Nepaisant to, Jurgis Savickis laikomas garsiausiu XX a. pradžios lietuvių prozos novatoriumi ir ryškaus, unikalaus talento rašytoju.
Skaityti toliau: Aurelija Pociutė. Jurgis Savickis
Gintaras Karosas. Lietuvių kalba yra mūsų valstybės pamatas
Lietuva praėjusio šimtmečio pirmoje pusėje buvo atkurta svarbiausio tautinės valstybės identiteto – kalbos, išskiriančios ją iš kitų tautų, pagrindu. Valstybės pamatas, lietuvių kalba, su visa savo atributika – raidynu, rašybos taisyklėmis, viešosiomis vartojimo normomis, – neturėtų būti nei ekonominių, nei politinių derybų objektu.
Skaityti toliau: Gintaras Karosas. Lietuvių kalba yra mūsų valstybės pamatas
Atkurtas seniausias LDK raštijos paminklas
Pirmąkart atkurtas vienas seniausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) raštijos paminklų – XI a. Turovo evangelijos (Trumpo šventadieniams skirtų evangelijų skaitinių rinkinio) fragmentas.
Zita Alaunienė. Apie skaitytojų ugdymą mokykloje, egzaminų rašinius ir absoliutų nulį
Ryškėja vis daugiau švietimo reformos vaisių. Praeitais metais atliktas Broniaus Dobrovolskio tyrimas atskleidė, kaip per pastarąjį dvidešimtmetį pablogėjo mokinių raštingumas: gerokai padaugėjo klaidų, kai kurių net dvigubai, atsirado naujų1. Jeigu dabar būtų ištirta, kaip sumažėjo mokinių susidomėjimas grožine literatūra, tikėtina, kad rezultatai nebūtų geresni. Žinia, skaitytojų mąžta dėl įvairių priežasčių, ypač dėl informacinių technologijų įtakos, bet reikia pripažinti, kad literatūrinis lavinimas mokykloje netinkamas.
Skaityti toliau: Zita Alaunienė. Apie skaitytojų ugdymą mokykloje, egzaminų rašinius ir absoliutų nulį
Aušra Jurgutienė. Tautinės tapatybės dekonstrukcija Mariaus Ivaškevičiaus pjesėse
Globalizacijos amžiuje, žmogui suteikusiame ir didesnę laisvę, ir nelaisvę, kaip teigia Zygmuntas Baumanas, tautinė tapatybė geografiniu ir istoriniu požiūriu tampa vis labiau nei bet kada pažeidžiama ir problemiška. Ne veltui šiuolaikinėje lietuvių literatūroje sustiprėjo dėmesys tarpkultūrinio dialogo problemoms bei šildančiosios ir šaldančiosios tautinės tapatybės priešpriešai1.
Skaityti toliau: Aušra Jurgutienė. Tautinės tapatybės dekonstrukcija Mariaus Ivaškevičiaus pjesėse
VLKK pateikė išvadą dėl Lietuvos piliečių vardų ir pavardžių rašymo
Birželio 16 d. 14 val. Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) posėdyje dar kartą pasisakė dėl vardų ir pavardžių rašymo oficialiuose dokumentuose principų.
Skaityti toliau: VLKK pateikė išvadą dėl Lietuvos piliečių vardų ir pavardžių rašymo
Violeta Juodelienė. Antano Kalanavičiaus dvikovą su sistemą laimėjo jo eilės
Progiesmių perluotojas, žodžių alchemikas, ir gyvenimo, ir poezijos vienišius – tai tik keletas epitetų, kuriais kolegos bei literatūros kritikai apibūdina poetą Antaną Kalanavičių. Skaityti toliau: Violeta Juodelienė. Antano Kalanavičiaus dvikovą su sistemą laimėjo jo eilės
Regina Mažukėlienė. Žemaitės epocha
„Ar Tamstos alkierio langas taip pat ilgai naktimis žeria šviesą į tamsybes? Ar nesutaisei mano lempos, kad nesmirdėtų? Ar prie savosios akis gadini? – rūpinosi Povilas Višinskis laiške, rašytame iš Jaltos Žemaitei 1898 m. Prie žibalinės lempos Žemaitės rašytus laiškus ir apsakymų rankraščius pamatysite apsilankę Kauno Maironio lietuvių literatūros muziejuje, kur eksponuojama paroda „Žemaitė ir jos epocha“.
Skaityti toliau: Regina Mažukėlienė. Žemaitės epocha