„Amerikos balso“ archyvai: apie P. Cvirkos ir T. Tilvyčio kūryboje buvusias užuominas apie rusų valdžią

Garsiausi sovietinės lietuvių literatūros vardai Petras Cvirka ir Teofilis Tilvytis, nors ir „daug pamazgų yra išpylę ant nepriklausomosios Lietuvos, tačiau ir patys galėjo tada džiaugtis didesne kūrybos laisve, kaip dabartinės jų išgirtos santvarkos metu“, – 1956 m. per „Amerikos balso“ radiją Vinco  Maciūno pasakojimą  apie P. Cvirkos ir  T. Tilvyčio kūryboje buvusias užuominas apie rusų valdžią skaitė žurnalistas Jurgis  Blekaitis.
Skaityti toliau: „Amerikos balso“ archyvai: apie P. Cvirkos ir T. Tilvyčio kūryboje buvusias užuominas apie rusų valdžią

Giedrė Šmitienė: „A. Nykos-Niliūno tekstai saugo…“

Alfonsas Nyka-Niliūnas vienas žymiausių lietuvių išeivijos poetų. Liepos 15 dieną rašytojui būtų suėję 96 metai. Odeta Bartašiūtė kalbasi su humanitarinių mokslų daktare Giedre Šmitiene apie gimtinės svarbą, pasireiškimą A. Nykos-Niliūno kūryboje bei autentiškumą, išlikusį Utenos apylinkėse ir Nemeikščių kaime.
Skaityti toliau: Giedrė Šmitienė: „A. Nykos-Niliūno tekstai saugo…“

Lietuvių kalba pagaliau įžengė į technologijų erą

Prieš dešimt metų Davidas Brooksas yra pasakęs: „Kalba, kuri neįsitvirtins elektroninėje erdvėje, pasmerkta pražūčiai.“ Lietuvių kalba šokti į technologijų traukinį neskubėjo, tačiau ES pareigūnų sugėdyta spurtavo. Todėl per pastaruosius ketverius metus sukaupėme milijardinį žodžių tekstyną ir sukūrėme automatinę rašytinės kalbos analizės sistemą. O kas iš to?
ES, įsipareigojusios išsaugoti lietuvių kalbą ir tautinį identitetą – taip pat ir elektroninėje erdvėje – atliktas kalbos technologijų išsivystymo lygmens tyrimas tapo spyriu į Lietuvos valdininkų sėdimąją.

Skaityti toliau: Lietuvių kalba pagaliau įžengė į technologijų erą

Evalda Jakaitienė. Palydėtas į gimtąją Žemaitiją. In memoriam Vincas Urbutis

Atsisveikindama su Kolega, profesorė Evalda Jakaitienė rašo: „Vincas Urbutis buvo ir išliks didžiausias autoritetas dabartiniams ir ateities baltų kalbų žodžių kilmės ir darybos tyrėjams. Visą savo gyvenimą jis dirbo tyliai, nesiafišuodamas, nelaukdamas pagyrimų. Dirbo pačiam mokslui. Be jokios abejonės, profesorius buvo tikras ir didis mokslininkas.“

Skaityti toliau: Evalda Jakaitienė. Palydėtas į gimtąją Žemaitiją. In memoriam Vincas Urbutis

Profesoriui Vincui Urbučiui atminti

Išlydėdami amžinybėn Profesorių Vincą Urbutį (1929 02 26 – 2015 07 12), skelbiame poeto Justino Marcinkevičiaus kalbą,  skirtą prof. V. Urbučio knygai „Lietuvių kalbos išdavystė“ pristatyti. Kalba pasakyta 2007-11-05 Rašytojų klube vykusioje diskusijoje „Atsisakymas lietuviškai rašyti kitų tautų vardažodžius – europėjimas ar lietuvių kalbos išdavystė?“

Lietuvių kalba politikų prievartaujama savo namuose, mūsų akivaizdoje.
Justinas Marcinkevičius, 2007-11-05.
Skaityti toliau: Profesoriui Vincui Urbučiui atminti

Netektis. Profesorius Vincas Urbutis (1929 02 26–2015 07 12)

VINCAS URBUTIS
(1929 02 26–2015 07 12)

Liepos 12 d., sekmadienį, Amžinybėn išėjo iškilus Vilniaus universiteto profesorius, žodžių darybos ir etimologijos tyrėjas, lietuvių kalbos gynėjas Vincas Urbutis.

Vincas Urbutis

Profesorius gimė 1929 m. vasario 26 d. Mažeikių rajono Petraičių kaime. V. Urbučio mokslo kelias glaudžiai susijęs su Vilniaus universitetu. Ten baigė lituanistikos studijas, parašė ir apgynė abi – daktaro ir habilituoto daktaro – disertacijas (1956 ir 1971 m.). 1954 metais pradėjo dirbti VU Lietuvių kalbos katedroje, o po devynerių metų tapo docentu. Vėliau perėjo į 1973 metais įkurtą Baltų filologijos katedrą. Po metų tapęs profesoriumi, joje išdirbo iki 1994 m. Be to, 1965 metais pradėjus leisti mokslo žurnalą „Baltistica“, V. Urbutis buvo įtrauktas į redaktorių kolegiją, kuriai priklausė iki šiol.
Skaityti toliau: Netektis. Profesorius Vincas Urbutis (1929 02 26–2015 07 12)

Jubiliejinė profesoriaus Antano Pakerio darbų paroda

Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) II rūmų bibliotekoje atidaryta profesoriaus, habilituoto filologijos mokslų daktaro Antano Pakerio mokslo darbų paroda, skirta jo 75-erių metų sukakčiai. Profesorių sveikino LEU rektorius akademikas Algirdas Gaižutis, Lituanistikos fakulteto (LF) vadovai ir dėstytojai, bendradarbiai, esami ir buvę studentai, bičiuliai.
Skaityti toliau: Jubiliejinė profesoriaus Antano Pakerio darbų paroda

Mindaugas Kvietkauskas. Kiekviena karta turi susikurti savo Vilnių

Šiandien jau akivaizdu – Vilnius keičiasi net ne mėnesiais, kartais užtenka kelių savaičių – rodos, eini pro seniai pažįstamą vietą, o viską matai lyg naujai. Kartais nebeatpažįsti to, kas taip sena ir pažįstama buvo. „Dingęs Vilnius“, ši V. Drėmos mintis, rodos, atsikartoja veik kiekviename žingsnyje.
Skaityti toliau: Mindaugas Kvietkauskas. Kiekviena karta turi susikurti savo Vilnių