Kazimieras Garšva. Asmenvardžių rašyba: nesąmonės ir prošvaistės

Nemažai žurnalistų ir šiaip „pranašų“ vėl virkauja, kad Seimas nepažeidė Konstitucijos, įstatymų, valstybės interesų, daugumos piliečių teisių ir dar nepriėmė „Jedinstvos“ sugalvoto ir socialdemokratų stumiamo naujo vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo. Konstitucinis Teismas Seimą įpareigojo remtis kalbininkų (vardyno specialistų) duomenimis, bet prieškonstitucinio projekto entuziastai remiasi bent dešimčia nesąmonių.
Skaityti toliau: Kazimieras Garšva. Asmenvardžių rašyba: nesąmonės ir prošvaistės

Su kompiuteriais jau galime šnekėtis ir lietuviškai

„Atverk rašyklę“, „Parodyk orus“, „Grįžk į pradžią“ – šias ir daugelį kitų komandų jau supranta mūsų kompiuteriai bei kiti išmanieji įrenginiai. Nuo šiol su jais galėsime kalbėtis lietuviškai. Tai – Vilniaus universiteto (VU) beveik įvykdyto projekto „Lietuvių šneka valdomos paslaugos“ (LIEPA) rezultatas. Per pustrečių metų sukurtos septynios paslaugos, naudingos įvairioms visuomenės grupėms: moksleiviams, suaugusiesiems, neįgaliesiems.
Skaityti toliau: Su kompiuteriais jau galime šnekėtis ir lietuviškai

Apie kompiuterinę rašysenos analizę ir kalbos įpročius

Raštingumas, UNESCO tvirtinimu, yra „gebėjimas suprasti, kurti, atpažinti, interpretuoti, skaičiuoti ir naudoti atspausdintus bei parašytus duomenis“. Kokias reikšmes raštingumas įgijo šiandien, informacinių technologijų amžiuje? Ką mūsų rašymo, susirašinėjimo ar kalbėjimo įpročiai pasako apie mus pačius?

Skaityti toliau: Apie kompiuterinę rašysenos analizę ir kalbos įpročius