Mėnuo: rugsėjo 2015

Ar būtina lietuvinti žodžius „singlas“ ir „hitas“?

Tikrai nėra reikalo lietuvinti žodžių, kurie turi antikinių kalbų šaknų ir niekuo negrasina mūsų kalbai. Tuo įsitikinęs Vilniaus universiteto (VU) Filologijos fakulteto dekanas kalbininkas Antanas Smetona. „Jei klausytojui neaišku, kas yra „hitas“ ar „singlas“, galima paaiškinti, bet nebūtinai reikia keisti patį žodį“, – sako jis.
Skaityti toliau: Ar būtina lietuvinti žodžius „singlas“ ir „hitas“?

Tarptautinė vertėjų diena

Tarptautinės vertėjų dienos proga – Šv. Jeronimo premijos geriausiems vertėjams. 2015 m. Šv. Jeronimo premijų laureatais paskelbti vertėja iš latvių kalbos Renata Zajančkauskaitė ir lietuvių literatūros vertėjas į ukrainiečių kalbą Dmytro Čerednyčenka. Premijos bus įteiktos rugsėjo 30 d. (trečiadienį) 18 val. Taikomosios dailės muziejuje (Arsenalo g. 3, Vilnius). Šv. Jeronimo premijų steigėjai – Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga (LLVS) ir Lietuvos kultūros ministerija.
Skaityti toliau: Tarptautinė vertėjų diena

Pritarta iniciatyvai rengti Lietuvių kalbos dienas

Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas rugsėjo 30 d. posėdyje bendru sutarimu pritarė VLKK iniciatyvai rengti Lietuvių kalbos dienas. Atsižvelgiant į lietuvių bendruomenių užsienyje veiklos specifiką, programa lietuvių kalbai paminėti galėtų būti vykdoma laikotarpiu tarp dviejų Lietuvai svarbių švenčių – nuo vasario 16 d. iki kovo 11 d. Šiuo laikotarpiu – vasario 21 d. – minima Tarptautinė gimtosios kalbos diena.
Skaityti toliau: Pritarta iniciatyvai rengti Lietuvių kalbos dienas

Radijo interviu apie tartuvą

„Tapšnoklis“ – jutiklinį ekraną turintis prietaisas, „didcentris“ – didelis prekybos centras, o „pipirkrieniai“ yra ne kas kita kaip žalias pagardas prie sušio, dažniau vadinamas „vasabiu“. Tokius naujadarus vasarą pradėjusiame veikti internetiniame tartuve galima ne tik sužinoti ar išgirsti, bet ir įvertinti. Skaityti toliau: Radijo interviu apie tartuvą

Donaldas Kajokas: „Įrodymų, kad egzistuoju, neturiu“

Iš visų literatūros žanrų poezija bene paslaptingiausia ir labiausiai intriguojanti. Vartojant mažai žodžių siekiama pasakyti labai svarbius dalykus. Kaip sako Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, rašytojas, poetas Donaldas Kajokas, poezija rašoma tada, kai neįmanoma įvardyti dalykų, apie kuriuos nori kalbėti, kai nerandi žodžių. Kartais eilėraštis rašomas tik dėl to, kad sukurtum tą nujaučiamą vienintelį žodį ar vibraciją. Krūvą knygų išleidęs rašytojas šiemet poezijos mylėtojams pateikė dar vieną eilėraščių rinkinį – „Apie vandenis, medžius ir vėjus“.
Skaityti toliau: Donaldas Kajokas: „Įrodymų, kad egzistuoju, neturiu“

Lituanistų laukia 22-oji Jono Jablonskio konferencija

2015 m. spalio 2 d. (penktadienį) Lietuvių kalbos institute vyks 22-oji Jono Jablonskio konferencija. Šiemet jos tema – „Lietuvių kalba šiuolaikinėje mokykloje“. Konferencijos naujovė – pabaigoje, išklausius visų pranešimų, diskusija „Stiliaus samprata mokykloje: žinome, kad nieko nebežinome?“. Kviečiame ne tik mokslininkus, bet ir mokytojus, dėstytojus. ​
Skaityti toliau: Lituanistų laukia 22-oji Jono Jablonskio konferencija

Gediminas Jankauskas. Pradingusios „Lietuvos Jeruzalės“ dainius

„Esu Lietuvos žydas, gimiau Lietuvos laikinojoje sostinėje Kaune (1929 m. birželio 18 d. – G. J. past.). Vilnius tada buvo, kaip mus mokė mokykloje, užgrobtas lenkų. Gimiau Žydų ligoninėje (tuo metu daug buvo žydiškų dalykų – nuo visame pasaulyje žinomų ješivų iki labdaros valgyklų, nuo Žydų banko iki Žydų ligonių kasos). Laimė, buvo ir meistriškų žydų gydytojų (dauguma jų po dvylikos metų suvaryti į getą ir sunaikinti). Jų padedamas, tegu ne visai įprastu būdu – atlikus Cezario pjūvį, aš ir atsiradau pasaulyje.
Skaityti toliau: Gediminas Jankauskas. Pradingusios „Lietuvos Jeruzalės“ dainius

Lietuvių kalba puikuojasi 10 seniausių vartojamų kalbų sąraše

Kalbų evoliucija yra panaši į biologinę evoliuciją. Ji vyksta lėtai, iš kartos į kartą, tad nėra tikslaus laiko, kada iš vienos kalbos išsivysto kita kalba. Dėl šios priežasties taip pat sunku pasakyti, kad viena kalba yra neabejotinai senesnė už visas kitas. Visos jos tokios pat senos kaip pati žmonija. Vis dėlto visos kalbos, kurios čia bus išvardintos, turi kažką ypatingo ir senovinio, ir tai jas daro išskirtines, rašo „The Culture Trip“.
Skaityti toliau: Lietuvių kalba puikuojasi 10 seniausių vartojamų kalbų sąraše