Kviečiame dalyvauti G.Morkūno vardo pirmosios esė konkurse

2015-aisiais minime šiandien daugeliui puikiai pažįstamo eseisto ir rašytojo, plunksnos meistro Gendručio Morkūno  55-ąsias gimimo metines. Nors rašytojo jau nėra kartu su mumis, jo tekstai įkvepia skaitytojus ir kas kartą prabyla taip aktualiai, tarsi parašyti ką tik ir skirti kiekvienam iš mūsų asmeniškai. Būtent Gendručio gebėjimas aiškiu, skaidriu ir paprastu žodžiu prabilti kiekvienam skaitytojui, jo kūrybai teikia savitumo, išskirtumo. Apie sudėtingus dalykus jis pasakoja visiškai paprastai ir taip atveria mums didžiuosius gyvenimo stebuklus.
Skaityti toliau: Kviečiame dalyvauti G.Morkūno vardo pirmosios esė konkurse

Projektas „Literatūros geografija: tekstų teritorijos ir vaizduotės žemėlapiai“

1570 m. Antverpene Abrahamas Ortelijus išleido pasaulio žemėlapių atlasą, kuriam davė išraiškingą, to meto filosofinę pasaulio sampratą atspindintį pavadinimą – Pasaulio teatras (Theatrum Orbis Terrarum). Paveikslus primenantys Ortelijaus žemėlapiai, laikomi moderniosios kartografijos pradžia, buvo Šekspyro dramaturgijos amžininkai, trimis dešimtmečiais aplenkę jo teatro, pavadinto Gaubliu (The Globe Theatre) statybą. Atlasas-teatras ir teatras-gaublys – kiekvienas savaip bylojo apie tai, kad “visas pasaulis – scena, o vyrai ir moterys – tiktai aktoriai.”
Skaityti toliau: Projektas „Literatūros geografija: tekstų teritorijos ir vaizduotės žemėlapiai“

Pauliui Širviui – 95

Rugsėjo 6 d. minimos poeto Pauliaus Širvio gimimo 95-osios metinės.
P. Širvys (1920 09 06 – 1979 03 27) yra išleidęs ne vieną eilėraščių rinkinį, už visos savo kūrybos rinktinę 1972-aisiais gavęs respublikinę literatūros premiją, tapęs „Poezijos pavasario“ laureatu.
Svarbiausios P. Širvio poezijos temos – karas, tėviškė, meilė. Nemažai jo eilėraščių dėl savo melodingumo yra virtę populiariomis dainomis.
Skaityti toliau: Pauliui Širviui – 95

Aidas Marčėnas: „Tauta, kuriai nereikia gyvos literatūros, – miršta“

Šiuos skaudžiai į mūsų dabartį pataikančius žodžius garsus Lietuvos poetas Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Aidas Marčėnas užrašė naujausioje, vos prieš savaitę Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos išleistoje savo poezijos knygoje – „Viename“. Apie buvimą „viename“ su gimtąja kalba, su pasauliu bei Dievu šiandien Rimvydas Stankevičius ir pakvietė pasikalbėti poetą.
Skaityti toliau: Aidas Marčėnas: „Tauta, kuriai nereikia gyvos literatūros, – miršta“

Pranas Kniūkšta. Pavardžių rašymas – ne vien rašmenys

Pa­var­džių ra­šy­mą do­ku­men­tuo­se, be ki­ta ko, pa­inio­ja tai, kad su­pla­ka­mi skir­tin­gi ir skir­tin­gai trak­tuo­ti­ni da­ly­kai.
Var­dų ir pa­var­džių ra­šy­mą do­ku­men­tuo­se reg­la­men­tuo­ja tei­sės ak­tai, o spau­dos lei­di­niams jų rei­ka­la­vi­mai ne­tai­ko­mi.

Skaityti toliau: Pranas Kniūkšta. Pavardžių rašymas – ne vien rašmenys

Donatas Puslys. Ar išsaugojai tikėjimą pasakomis?

„Visa tai tik pasakos mažiems vaikams“, „nu ir pasakorius“, „jis gyvena pasakų pasaulyje“ – visi šie posakiai skamba kaip priekaištai tiems, kurie neva yra atitolę nuo realybės, puoselėja neįgyvendinamas svajones, galbūt netgi yra praradę sveiką protą. Pasakos yra gerai iki tam tikro amžiaus, o vėliau juk natūralu, kad žmogus bręsta ir, kaip išauga savo vaikiškus šliaužtinius, taip išlipa ir iš to stebuklinio fantazijų pasaulio. Iš pasaulio, kuriame įmanomas bet koks stebuklas, augdami pereiname į pasaulį, kuriame neįmanomas joks stebuklas.
Skaityti toliau: Donatas Puslys. Ar išsaugojai tikėjimą pasakomis?

Užuovėjos: kalbos mirtis ir prisikėlimas

Rugsėjo 17 -20 d. Nidoje organizuojama tradicinė mokslinė kalbinė stovykla „Užuovėjos 2015: kalbos mirtis ir prisikėlimas“.
Užuovėjos – mokslinė stovykla, organizuojama Lietuvių kalbos instituto jaunųjų tyrėjų, kiekvienais metais kviečia susitikti Nidoje. Stovyklos tikslas – suburti humanitariniams (ir ne tik) mokslams neabejingus jaunus žmones, skatinti dalintis atradimais, idėjomis bei jų rezultatais, diskutuoti, analizuoti, svarstyti, o svarbiausia – susipažinti ir pažinti, kas tokie esame ir kuo galime būti įdomūs vienas kitam ir pasauliui.
Skaityti toliau: Užuovėjos: kalbos mirtis ir prisikėlimas

Benita Riaubienė: „Iššūkis jau yra dirbti su kalbomis, kurių nemoki“

VU Filologijos fakultete apginta dr. Benitos Riaubienės daktaro disertacija „Rezultatinė antrinė predikacija Europos kalbose“ („Resultative secondary predication in European languages“). Šiame darbe buvo tiriamas antrinės predikacijos, arba papildomo (antrinio) požymio priskyrimo subjektui arba objektui, klausimas skirtingose Europos kalbose. Žymaus mokslininko prof. Axelio Holvoeto vadovauta disertacija ypatinga dar ir tuo, kad joje naudotas tipologinis metodas, plačiai ir dažnai taikomas užsienio šalyse, tačiau Lietuvoje gana retas – tipologiniu metodu grįstų darbų iš esmės mūsų šalyje dar nerašoma. Apie visa tai – pokalbis su dr. B. Riaubiene.
Skaityti toliau: Benita Riaubienė: „Iššūkis jau yra dirbti su kalbomis, kurių nemoki“

Marcelijus Martinaitis. Iš kačių ir žmonių gyvenimo

Ištrauką iš neseniai pasirodžiusios poeto Marcelijaus Martinačio (1936-2013) knygos „Kaip katinai uodega peles gaudo“ (išleido leidykla „Alma littera“). Tai viena iš paskutinių poeto knygų, kurią po rašytojo mirties kompiuteryje rado jo žmona Gražina.
„Pagalvojau: kam rašyti apie žmones, jeigu galiu beveik viską pasakyti  rašydamas apie kates ir katinus. Juk mums patinka būti jų vergais arba valdovais, rodyti savo meilę, prisirišimą, kuris kartais panašus į klastą.“ – šios knygos pradžioje teigia rašytojas.
Tai subtilus, žaismingas, filosofinės išminties kupinas pasakojimas apie gyvenime sutiktus katinus: pilkus, rainus, juodus, pūkuotus, išdavikus, apsimetėlius, guodėjus, ištikimus draugus bei tikrus niekšus, bet vis dėlto mylimus, kuriems Marcelijus Martinaitis ištikimai tarnavo.
Skaityti toliau: Marcelijus Martinaitis. Iš kačių ir žmonių gyvenimo

Jonas Palionis. Kada liausimės ginčytis dėl nelietuviškų asmenvardžių rašybos

Praėjo jau daugiau nei šimtas metų nuo Jono Jablonskio 1901 metų „Lietuviškos kalbos gramatikos“ pasirodymo. Joje buvo kodifikuotas dabartinis lietuvių raidynas ir nustatyti pagrindiniai lietuvių bendrinės kalbos rašybos principai, kurių mūsų tauta (su mažomis išimtimis) ligi šiol gana tvirtai laikėsi. Tačiau pastaruoju dešimtmečiu net tarp Seimo narių radosi tokių originalių „išminčių“, kurie nori sugriauti nusistojusią rašybos tradiciją ir grįžti prie „Aušros“ laikų raidyno.

Skaityti toliau: Jonas Palionis. Kada liausimės ginčytis dėl nelietuviškų asmenvardžių rašybos