Saulius Šaltenis atsako į Vilniaus šv. Kristoforo gimnazijos moksleivių klausimyną

Saulius Šaltenis (g. 1945 m. gruodžio 24 d. Utenoje) – prozininkas, dramaturgas, publicistas, kino scenaristas, Kovo 11-osios akto signataras. Studijavo Vilniaus universitete. 1992–2000 m. buvo Seimo narys, 1996–1999 m. – Lietuvos kultūros ministras. Vienas savaitraščio „Šiaurės Atėnai“ įkūrėjų ir pirmasis redaktorius. Įnešė daug gaivių vėjų į lietuvių dramaturgiją ir prozą.
Skaityti toliau: Saulius Šaltenis atsako į Vilniaus šv. Kristoforo gimnazijos moksleivių klausimyną

NEC informacija apie lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio ir mokyklinio brandos egzaminų kandidatų darbų vertinimo kriterijų projekto ir rašinių skelbimo atnaujinimą

NEC rašo: „Reaguodami į Jūsų pasiūlymus skelbiame koreguotą Lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio ir mokyklinio brandos egzaminų kandidatų darbų vertinimo kriterijų projektą.

Skaityti toliau: NEC informacija apie lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio ir mokyklinio brandos egzaminų kandidatų darbų vertinimo kriterijų projekto ir rašinių skelbimo atnaujinimą

Lituanistų konferencija „Lituanistika – gyvas mokslas. Nauji tekstai – naujos jungtys – nauji būdai“

2015 m. lapkričio 13–14 d. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Ugdymo plėtotės centras, Palangos Vlado Jurgučio pagrindinė mokykla kviečia į Lietuvos ir užsienio lietuviškų mokyklų lituanistų konferenciją „Lituanistika – gyvas mokslas. Nauji tekstai – naujos jungtys – nauji būdai“.
Skaityti toliau: Lituanistų konferencija „Lituanistika – gyvas mokslas. Nauji tekstai – naujos jungtys – nauji būdai“

Lietuvių ir sanskrito kalbų panašumas – mįslė mokslininkams

Nuo XIX a. senąsias kalbas, ypač sanskritą, tyrinėjantiems kalbininkams privalu mokytis lietuviškai. Tačiau mokslininkai iki šiol nesutaria, kaip už tūkstančių kilometrų prieš daugiau nei 3 tūkst. metų Indijos teritorijoje atsirado kalba, kurios žodžiai ir gramatika tokie panašūs į lietuvių.  Apie tai kalbama LRT KULTŪROS laidoje „Didžioji Lietuva. Lietuvių kalbos istorija“.
Skaityti toliau: Lietuvių ir sanskrito kalbų panašumas – mįslė mokslininkams

Vainius Bakas. Į lyriško poeto sielą įsispaudusi karo žymė

Vlado Šlaito (1920-1995 m.) poetikoje, be sodrių gimtinės ilgesio leitmotyvų, religinės poetikos klausimų, ieškojimų, svarstymų, daugiaklodė ir daugiakultūrė rašančiojo žmogaus sąmonė yra neišdildomai paženklinta karo žyme – patirtimi, kurios neįmanoma nutylėti, eliminuoti, nes ji vienaip ar kitaip prasiveržia tarsi ilgai tramdyto riksmo transformacija. Nors ir dangstoma metaforų klodais, istorinė atmintis vis dėlto pabunda, ir čia išryškėja trauminės patirties aspektas.
Skaityti toliau: Vainius Bakas. Į lyriško poeto sielą įsispaudusi karo žymė

Mokslininkės apie Radvilas: mūsų kultūroje jie dažnai vaizduojami kaip savanaudžiai

„Radvila Juodasis gyvenimo pabaigoje nebeturėjo ryškios įtakos, labai daug turtų buvo paaukojęs ir praradęs dėl savo vizijų įgyvendinimo. Jis dėl to nė kiek nesigailėjo. Reikia pabrėžti, kad šitiems žmonėms buvo labai svarbios idėjos, idealizmas, bet ne šių dienų prasme, o kaip tam tikrų konceptų įgyvendinimas. To įgyvendinimo priemonės, aišku, buvo susijusios su galia, turtais ir politine jėga“, – per disputą „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės savarankiškumo sargyboje“ kalbėjo šalies mokslininkės. Taip sausakimšoje Lietuvos mokslų akademijos Mažojoje konferencijų salėje paminėtas 500-asis Mikalojaus Radvilo Juodojo gimimo jubiliejus ir Reformacijos diena.
Skaityti toliau: Mokslininkės apie Radvilas: mūsų kultūroje jie dažnai vaizduojami kaip savanaudžiai

Viktorija Daujotytė apie Lietuvą: „Talentinga ji. Todėl ir išliks“

Rimvydas Stankevičius rašo: „Profesorę Viktoriją Daujotytę, kurios studentu ir pats esu buvęs, kalbinti laikraščiui yra tekę daugybę kartų. Tačiau, paradoksalu, niekuomet nesame kalbėję apie ją pačią. Kalbamės šiandien, po visuotinai Lietuvos kultūros žmonių atšvęsto Profesorės septyniasdešimtmečio.“
Skaityti toliau: Viktorija Daujotytė apie Lietuvą: „Talentinga ji. Todėl ir išliks“

22-oji Jono Jablonskio tarptautinė mokslinė konferencija „Lietuvių kalba šiuolaikinėje mokykloje“

2015 m. spalio 2 d. Lietuvių kalbos institute įvyko 22-oji Jono Jablonskio tarptautinė mokslinė konferencija „Lietuvių kalba šiuolaikinėje mokykloje“. Pranešimų paklausyti ir diskusijose dalyvauti atvyko svečių iš Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitèto, Švietimo ir mokslo ministerijos, Nacionalinio egzaminų centro, taip pat mokytojų lituanistų iš įvairių Lietuvos mokyklų.
Skaityti toliau: 22-oji Jono Jablonskio tarptautinė mokslinė konferencija „Lietuvių kalba šiuolaikinėje mokykloje“