Mėnuo: gruodžio 2015

Lituanistų konferencijos „Lituanistika – gyvas mokslas. Nauji tekstai – naujos jungtys – nauji būdai“ vaizdo įrašai

2015 m. lapkričio 13–14 d. Palangos Vlado Jurgučio pagrindinėje mokykloje vyko jau tradicine tapusi Lietuvos ir užsienio lietuviškų mokyklų lituanistų konferencija „Lituanistika – gyvas mokslas. Nauji tekstai – naujos jungtys – nauji būdai“.
Skaityti toliau: Lituanistų konferencijos „Lituanistika – gyvas mokslas. Nauji tekstai – naujos jungtys – nauji būdai“ vaizdo įrašai

Premija už publicistinius kūrinius – Regimantui Tamošaičiui

Šįmet Bronio Savukyno premija įteikta poetui, dvisavaitinio kultūros ir meno leidinio „Nemunas“ vyriausiajam redaktoriui Viktorui Rudžianskui, o premijos už publicistinius kūrinius – Arūnui Sprauniui, Jūratei Visockaitei ir Regimantui Tamošaičiui. Nuoširdžiausiai sveikiname Lituanistų sambūrio valdybos narį Regimantą Tamošaitį ir visus kitus laureatus.
Skaityti toliau: Premija už publicistinius kūrinius – Regimantui Tamošaičiui

Aldona Žemaitytė-Petrauskienė. Savito, atsakingo ir prasmingo žodžio meistrė

Rašytoja Vytautė Žilinskaitė šių metų gruodžio 13-ąją atšventė savo 85-metų jubiliejų. Rodos, taip neseniai ją, karūnuotą vaikų literatūros karalienę, jos knygų gerbėjai sveikino su 80-mečiu… Metai sulig jų skaičiaus didėjimu įgyja keistą jutiminio susitraukimo galią. Jie bėga vis greičiau ir greičiau… Per praėjusį penkmetį (nuo 2010 m.) Vytautė išleido romaną „Ne tas drugys“ (2013 m.). Tai buvo pirmas tokio žanro kūrinys tarp dešimčių jos apysakų ir pasakų vaikams, tarp satyrų, humoreskų, parodijų… Romanas apie rašytoją, kuris stebi spartų visuomenės (drauge ir literatūrinės) keitimąsi atūžus Atgimimo bangai ir Lietuvai atsikariavus Nepriklausomybę. Romanas šiek tiek kitoniškas nei gausūs ankstesni įvairaus žanro Vytautės Žilinskaitės kūriniai. Bet apie tai jau kalbėta mūsų spaudoje, nors ir retokai. Apie kurį nors jauną poetuką pas mus vis dar rašoma dažniau negu apie lietuvių literatūros klasikus. Deja…
Skaityti toliau: Aldona Žemaitytė-Petrauskienė. Savito, atsakingo ir prasmingo žodžio meistrė

Umberto Eco: „Mane glumina globalus atminties praradimas“

„Neseniai per spaudos konferenciją manęs paklausė apie internetą. Atsakiau: kadangi pasaulyje gyvena septyni milijardai žmonių, tarp jų yra nemažai puspročių ir idiotų. Anksčiau tie žmonės galėdavo reikštis tik draugų kompanijoje arba bare, apsvaigę po poros stiklų, kalbėti kvailystes ir visus juokinti. Dabar jie turi galimybę pasireikšti internete. Tad greta įdomių ir svarbių žmonių parašytų žinučių – net popiežius rašo tviteryje – turime gausybę idiotiškų rašinių“, – portalui www.interviewmagazine.com kalbėjo Umberto Eco. Skaityti toliau: Umberto Eco: „Mane glumina globalus atminties praradimas“

Giedrius Kazimierėnas: „Būkime atviri – Lietuva mums paprasčiausiai nerūpi“

Paklaustas apie dvasinę Lietuvos būklę, žinomas dailininkas, Vilniaus dailės akademijos profesorius, vienas didžiausių dabartinės lietuvių intelektualiosios tapybos meistrų Giedrius Kazimierėnas atsakė, jog reiškinį, šiandien vykstantį lietuvių tautoje ir valstybėje, geriausiai tiktų palyginti su žalčio užkapojimu – lietuviškos dvasios nužudymu savo pačių viduje. „Esu įsitikinęs, kad ne iš Rytų ir ne iš Vakarų atplaukia didžiausios grėsmės Lietuvos išlikimui, didžiausia mūsų problema esame mes patys“, – Rimvydui Stankevičiui sakė jis.
Skaityti toliau: Giedrius Kazimierėnas: „Būkime atviri – Lietuva mums paprasčiausiai nerūpi“

Audrius Musteikis. Apie „litvomaną“ Vytautą Vitkauską ir stiprų žemaitišką jo būdą

Tik džiugina, kad rodosi vis naujos knygos apie iškilius mūsų kalbininkus. Dar vienas toks leidinys – „Atsiminimai apie Vytautą Vitkauską“. Pasak profesoriaus Bonifaco Stundžios, Vytautas Vitkauskas (1935–2012) buvo lietuviško žodžio gyvas nervas. Pasak žinynų, – „Lietuvių kalbos žodyno“ rengėjas ir vyriausiasis redaktorius, lietuvių tarminės leksikografijos pradininkas, dialektologas, akcentologas.