Giedra Radvilavičiūtė: „Noriu grįžti į tą vietą, kur jau buvau“

Skaitant Giedros Radvilavičiūtės esė beveik neįmanoma to veiksmo apipinti jungtimis. Žinoma, gali būti tekstas ir kava. Kai nuo puslapio pereini prie jungties su tikrove (pavyzdžiui, reikia susimokėti), jautiesi knygos apšvitintas, nors ant viršelio nebuvo žymos „švelniai radioaktyvi ironija“. Radiacijos poveikis pozityvus – atsiradusi priklausomybė nekelia panikos.
Skaityti toliau: Giedra Radvilavičiūtė: „Noriu grįžti į tą vietą, kur jau buvau“

Marijai Gimbutienei – 95

Marija Gimbutienė (1921–1994) – iškiliausia, pasaulinį pripažinimą pelniusi lietuvė mokslininkė – sukūrė savitą mokslo sritį ir atrado bei aprašė iki tol neištirtą Senosios Europos civilizaciją. Jos mokslinės idėjos, pasak Sigito Gedos, stipriai veikė XX a. antrosios pusės Lietuvos kultūrinį gyvenimą ir lietuvių poeziją. Jungtinėse Amerikos Valstijose ir kitose pasaulio šalyse Gimbutienės darbais rėmėsi visuomeniniai ir politiniai judėjimai. Kalifornijos universitete (Los Andžele) mokslininkės skaitytas paskaitas lankė garsūs Holivudo aktoriai, amerikiečių žurnalistai, politikai.

Skaityti toliau: Marijai Gimbutienei – 95

Danutė Kalinauskaitė: „Feisbukas žmogų peršviečia kaip rentgenas“

Metus pradedame su Danute Kalinauskaite, neseniai išleidusia savo trečiąją novelių knygą „Skersvėjų namai“. Paprastai labai jaudinuosi, kai tenka bendrauti su menininkais, kurių kūrybą mėgstu. Su autore artimiau teko susipažinti rudenį vykusiose vertimo dirbtuvėse – laimei, ji toli gražu nepriminė sunkaus charakterio egocentrikės – greičiau jaukią, bet reiklią pašnekovę, sulipdančią į bendrą pokalbį pavienes žmonių grupeles, išklausančią ir patariančią, tarsi per kelias minutes būtų virtusi seniai pažįstama drauge.
Skaityti toliau: Danutė Kalinauskaitė: „Feisbukas žmogų peršviečia kaip rentgenas“

Skelbiamos 2016 metų lietuvių kalbos (gimtosios) dalies žodžiu (viešojo kalbėjimo) PUPP potemės

NEC, vadovaudamasis Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašu, patvirtino lietuvių kalbos (gimtosios) dalies žodžiu (viešojo kalbėjimo) pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo potemes.
Skaityti toliau: Skelbiamos 2016 metų lietuvių kalbos (gimtosios) dalies žodžiu (viešojo kalbėjimo) PUPP potemės

Literatūros mokymas 5–8 klasėse: darbas su programa ir tekstu

Seminaras lietuvių kalbos ir literatūros pagrindinio ugdymo mokytojams „Lietuvių kalbos ir literatūros mokymas(is) 5–10 klasėse“.
Prof. Dr. Aušra Martišiūtė-Linartienė „Literatūros mokymas 5–8 klasėse: darbas su programa ir tekstu“.
Skaityti toliau: Literatūros mokymas 5–8 klasėse: darbas su programa ir tekstu

Vilmantė Levanavičiūtė. Humanitarinės vertybės Lietuvos mokykloje ir visuomenėje

2015 m. lapkričio 13–14 d. Palangoje vyko konferencija Lietuvos ir užsienio lietuviškų mokyklų lituanistams. Jos tema: „Lituanistika – gyvas mokslas. Nau­ji tekstai – naujos jungtys – nauji būdai“. Apie konferenciją medžiagos (tereikia naudotis paieška) mūsų svetainėje yra. Šįkart kviečiame skaityti Vilmantės Levanavičiūtės mintis, skelbtas „Metuose“ (2016 m., sausis).
Skaityti toliau: Vilmantė Levanavičiūtė. Humanitarinės vertybės Lietuvos mokykloje ir visuomenėje

Bronius Radzevičius. „Ak, gesinkite rudenio grožį, jis dilgina širdį…“

2015 m. gruodžio 24 d. sukako 75-eri metai, kai gimė lietuvių prozininkas Bronius Radzevičius (1940–1980). Ta proga Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje parengta virtuali paroda BRONIUS RADZEVIČIUS. „Ak, gesinkite rudenio grožį, jis dilgina širdį…“
Joje išsamiai atskleidžiama B. Radzevičiaus asmenybė ir jo kūryba, pateikiant plačią biografiją ir bibliografiją. Parodoje eksponuojama rašytojo knygos, straipsniai, ikonografinė ir rankraštinė medžiaga. Parodos lankytojai turės progą paskaityti B. Radzevičiaus novelių, apsakymų, romano Priešaušrio vieškeliai fragmentų, taip pat jo artimųjų, literatūrologų, visuomenės veikėjų atsiminimų ir įžvalgų apie rašytoją.
Skaityti toliau: Bronius Radzevičius. „Ak, gesinkite rudenio grožį, jis dilgina širdį…“

Rūta Petrauskaitė: „Pavargote nuo kalbos klišių – skaitykite poeziją“

Turbūt niekas nesitikėjo, kad mada specialiai kalbėti ir rašyti netaisyklingai, tarkim, „duskit pavidolei“, „reikia kažką dariti“, įgaus kone epideminį mastą ir taps kliše, LRT RADIJUI sako vertėjas ir redaktorius Paulius Garbačiauskas. „Bet kad jau tapo, tai tapo. […] Iš principo visa, kas pasiekia komunikacinį tikslą, yra gerai ir netgi nevengtina. O visa kita – skonio dalykas“, – mano jis. VDU Lietuvių kalbos katedros profesorė Rūta Petrauskaitė priduria, kad mes labai daug ką kopijuojame ir blogiausia, kad tą darome net nejausdami. Todėl, pabrėžia ji, reikia sąmoningai kalbėti, klausyti ir turėti tam tikras nuostatas. Juk, pavyzdžiui, teisės kalba, administraciniai raštai sudaryti vien iš klišių, o jei kas labai nuo jų pavargsta, tegul skaito poeziją.
Skaityti toliau: Rūta Petrauskaitė: „Pavargote nuo kalbos klišių – skaitykite poeziją“

Kęstutis Nastopka. Iš literatūrinės nuošalės

Gytis Norvilas yra pareiškęs: „Poetas net be teisėjo nuosprendžio turi būti visada nuošalėje (svarbi pozicija) ir rodyti liežuvį, juoba kai pilni stadionai žiūrovų.“ Nepritapėlis gali pasitraukti iš literatūrinio žaidimo ir nerodydamas liežuvio, kad vėliau grįžtų į poeziją su savo pomirtine knyga (Antano Kalanavičiaus atvejis).

Skaityti toliau: Kęstutis Nastopka. Iš literatūrinės nuošalės