Startavo nacionalinis dailyraščio konkursas „Rašom! 2016“

Šiandien prasidėjo nacionalinis Vinco Kudirkos dailyraščio konkursas „Rašom! 2016“. Šeštus metus Lietuvos gyventojai kviečiami išbandyti gebėjimą dailiai rašyti ranka.
Nacionalinio konkurso Rašom komisijos primininkė, Lietuvių kalbos instituto vyriausioji mokslo darbuotoja akademikė prof. Grasilda Blažienė teigia, kad puoselėti rašymą ranka elektronikos ir klaviatūrų amžiuje yra nepaprastai svarbu. „Manau, kad siekimas rašyti daliai, ugdo daugelį asmens charakterio bruožų: pastabumą, dėmesingumą, susikaupimą, tvarkingumą, estetinį skonį. Šių savybių šiandienos gyvenime labai reikia, nes dėl itin greito gyvenimo tempo ir padidėjusio informacijos srauto jas vis sunkiau išsiugdyti“, – sako G.Blažienė.

Skaityti toliau: Startavo nacionalinis dailyraščio konkursas „Rašom! 2016“

Marcelijus Martinaitis: būtent tamsiausiu laikotarpiu išryškėja tikra gyvenimo vertė

Vienas žymiausių Lietuvos poetų Marcelijus Martinaitis savo gyvenime matė daugybę skaudžių mūsų istorijos akimirkų – pirmąją ir antrąją sovietų okupacijas, žydų žudynes, partizaninį pasipriešinimą, sovietinio režimo melą, galiausiai – turiningo gyvenimo prašviesėjimą – Atgimimą. Autobiografiją išleidęs poetas sako, kad atėjo metas padaryti gyvenimo ataskaitą, apsivalyti nuo to, kas buvo praėjusiame laike. Apie ryškiausius gyvenimo vaizdinius ir akistatą su praeitimi M. Martinaitis su Virginijumi Savukynu kalbėjosi LRT laidoje „Įžvalgos“. Skaityti toliau: Marcelijus Martinaitis: būtent tamsiausiu laikotarpiu išryškėja tikra gyvenimo vertė

Problema: dabarties mokyklos ugdo kultūringus žmones ar maumus?

Su dviem  sostinės šv. Kristoforo gimnazijos mokytojais – Dainora Eigminiene ir Vytautu Toleikiu – žurnalistė Karolina Remeikaitė kalbėjosi apie kultūros ir mokyklos santykį. Ilgametė darbo patirtis puoselėjant mokinių stiprybę, meilę kultūrai ir tradicijai, jiems leidžia garsiai sakyti, kad būtent vertybės puošia žmogų ir atneša tikrąją laimę.
Skaityti toliau: Problema: dabarties mokyklos ugdo kultūringus žmones ar maumus?

Naujas LEU žurnalo „Žmogus ir žodis“ numeris

Naujausiame žurnalo „Žmogus ir žodis“ numeryje – daug įdomių straipsnių. Loreta Mačianskaitė rašo apie Sigito Parulskio romaną „Tamsa ir partneriai“, Elena Baliutytė tyrinėja laiškus Eduardui Mieželaičiui, Loreta Jakonytė apžvelgia Antrojo pasaulinio karo atspindžius sovietmečio literatūroje vaikams, Nerijus Brazauskas ieško Lietuvos partizanų šiuolaikiniuose romanuose, Aušra Gudavičiūtė aptaria verbaliojo teksto pokytį postdramoje, o Aistė Kučinskienė, Dalia Pauliukevičiūtė ir Viktorija Jonkutė pristato imagologijos sąvoką.
Skaityti toliau: Naujas LEU žurnalo „Žmogus ir žodis“ numeris

Kaip ir kodėl atsirado lietuviškos pavardės

Lietuvoje, kaip ir kituose kraštuose, pirmiausia susiformavo turtingųjų, kilmingųjų pavardės, vėliau – vidurinio sluoksnio, o vėliausiai – valstiečių, kitų neturtingųjų sluoksnių, LRT KLASIKAI sako Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto docentė Daiva Sinkevičiūtė. Pasak jos, jei žmogus buvo turtingas ar bent jau pasiturintis, jam reikėjo kažkokio požymio, parodančio šeimą, giminę, kuriai jis priklauso. „Miestuose irgi pavardes įgijo žmonės, turėję nekilnojamojo turto, vertęsi prekyba, amatais, dalyvavę valdant miestą. Vėliau jas gavo kiti miesto gyventojai, smulkieji miestiečiai, dar vėliau – aptarnaujantis personalas“, – aiškina mokslininkė, kurią kalbino Lina Smolskienė.
Skaityti toliau: Kaip ir kodėl atsirado lietuviškos pavardės

Kviečiame užsiregistravusius VBE kandidatų darbų vertintojus pasinaudoti vertintojų mokymų elektronine aplinka

NEC dėkoja visiems mokytojams, kurie registravosi dirbti 2016 m. valstybinių brandos egzaminų kandidatų darbų vertintojais ir  kviečiame juos pasinaudoti vertintojų mokymų elektronine aplinka.
Skaityti toliau: Kviečiame užsiregistravusius VBE kandidatų darbų vertintojus pasinaudoti vertintojų mokymų elektronine aplinka

Ir 2016 metais draugaukime su žurnalu „Liaudies kultūra“!

Nuoširdžiai kviečiame 2016 metais skaityti ir prenumeruoti žurnalą „Liaudies kultūra“, esame įsitikinę, kad galime būti Jums įdomūs ir reikalingi.
Žurnalas leidžiamas jau 26 metus. Peržvelgus archyvą matyti, kad krašto istorijai, kultūros paveldui, tradicijoms skirtos publikacijos nesensta, jos išlieka aktualios ir po dešimtmečio.

Skaityti toliau: Ir 2016 metais draugaukime su žurnalu „Liaudies kultūra“!

LLTI išleido žurnalo „Colloquia“ 35 numerį

Pasirodė naujas – 35-asis – mokslinio žurnalo COLLOQUIA numeris. Jame – Jurgitos Ivanauskaitės, Mindaugo Kvietkausko, Erikos Malažinskaitės, Viliaus Ivanausko, Ingos Mitunevičiūtės, Imeldos Vedrickaitės straipsniai, diskusija apie tai, kaip tirti sovietmečio literatūros lauką, moderuojant prof. Violetai Kelertienei, dalyvaujant prof. Marinai Balinai, prof. Katerinai Clark, dr. Violetai Davoliūtei, prof. Evgeny Dobrenko, prof. Wolfgang Emmerich, prof. Aušrai Jurgutienei, dr. Daliai Satkauskytei ir kitiems, knygų recenzijos.
Skaityti toliau: LLTI išleido žurnalo „Colloquia“ 35 numerį

Nijolė Strakauskaitė: „L. Rėza puikiai išmanė Europos naujoves ir madas“

Liudvikas Rėza, nors ir susitelkęs į kultūrinius procesus, gyveno savo epochos ritmu ir idealais, puikiai orientavosi naujovėse ir madose, LRT KLASIKAI, minint 240 L. Rėzos gimimo metines, pasakoja Kuršių nerijos tyrinėtoja Nijolė Strakauskaitė. „Juk rinkti dainas Europoje irgi buvo mados reikalas – tada imta labai domėtis mažų, tuo metu „egzotinių“ tautelių, tautinių mažumų folkloru. Tačiau L. Rėzai […] reikėjo daug stengtis, kad lietuvių liaudies dainų rinkinys pasirodytų, – jis rūpinosi visais finansiniais reikalais, kreipėsi į didžiausius autoritetus, pvz., bendravo su tokiomis Europos kultūros žvaigždėmis, kaip Johannas W. Goethe, Jacobas Grimmas ir kt. Taigi L. Rėza buvo Europos kultūros elito atstovas“, – pabrėžia istorikė.
Skaityti toliau: Nijolė Strakauskaitė: „L. Rėza puikiai išmanė Europos naujoves ir madas“